Kartais mums sekasi puikiai, tada mus supa daugybė draugų, pasekėjų, gerbėjų...

Tačiau kartais mums pritrūksta paprasčiausios sėkmės...ir tada atsitinka taip, kad iš sėkmingo laimės rato mes iškrentame ir atsiduriame padėtyje kai nebegalime patys sau ištiesti pagalbos rankos ir mums reikalinga draugų parama.

 

Taip atsitiko ir Tomui Tamašauskui (tarp vilkų geriau žinomas kaip "Kašyga")

IMG 0272 

Tomas (pritūpęs pirmas iš dešinės su peiliu rankoje) su bendražygiais iš specialios paskirties oro desanto būrio 1991 metais Visagine, vykdant specialiąją objektų perėmimo operaciją.

 

     Tomui ištiko nelaimė. Kreiptis pagalbos jam yra nejauku ir tai daro iš tiesioginės nevilties, kadangi prieš keletą metų jam ištiko nelaimė ir lūžo dubens ir šlaunikaulio kaulai. Trauma buvo sudėtinga ir pirmoji operacija neatnešė teigiamų rezultatų. Dėl nesėkmingai atliktos operacijos ištiko stuburo traumos...žodžiu pasipylė problemos viena po kitos. Tomui yra numatyta operacija, tačiau perduosiu jo tiesioginius žodžius: "mano padetis labai paprasta, bet tuo paciu ir ne. Tas mano tempimas del operacijos atsiliepė stuburui. Šlaunikaulio peroperavimas, 6 valandų operacija, kuri kartu su pilna reabilitacija kainuos nuo 5-7 tūkstančių eurų. Man trūksta 2000 eurų, todėl prašau pagalbos. Operacija būtų Vilniuje Grybo gatvėje esančiame medicinos centre. Reabilitacija būtų Vilniuje arba Druskininkuose. 6 savaitės po operacijos lovoje, paskui kelios vežimėlyje ir apie 3 mėnesius su ramentais".

    Tomui reikalinga finansinė pagalba ir jo kreipimasis į vilkų klubo tai draugo šūksnis pagalbai. Jei kas galite paremkite. Tam, kad nepagalvotute, kad tai kokia fikcija Tomas pasidalijo ir savo rengeno nuotraukos išrašu...

x ray

 

 

Jei kas galite, prašau perveskite į Tomo sąskaitą kas kiek galite. Tomas nepažada grąžinti per dieną ar per dvi pinigus, tačiau kai atsistos ant kojų jis pasižada, kad visas lėšas kurias gaus perves į vilkų klubo sąskaitą ir taip atsidėkos visiems, visiems kurie parėmė ir kurie nors geru žodžiu jį palaikė per jo sunkų kelią į pasveikimą.

banko sąskaita: EVP0210001950588

banko pavadinimas: PAYSERA

 

mokejimo paskirtyje reikia irasyti ta pacia saskaita EVP0210001950588

gavėjas Tomas Tamašauskas

AČIŪ visiems,

Jūsų Tomas

 

 

 

 

 1 20110227 1340060618

Informacijos atnaujinimas tiems kurie žada dalyvauti Kaune priesaikos paminėjime, tai numatoma programa - kol kas nepatvirtinta:

 

Kviečiame visus savanorius, prisiekusius Lietuvai 1990 m. lapkričio 23 d. Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, susisiekti su LKKSS Kauno apskrities skyriaus valdyba dėl dalyvavimo pirmosios savanorių priesaikos 25-ųjų metinių minėjimo renginiuose Kaune.
Susisiekti su LKKSS Kauno apskrities skyriaus sekretoriumi Ričardu Zaranka
mob. tel. +37067008769
el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

ATNAUJINTA:

Renginys planuojamas lapkričio 22 d. (sekmadienį) Kaune. 10 arba 11 val., mišios Įgulos bažnyčioje. Renginys karo muziejaus sodelyje 12 val. Ten rikiuotė, prisieks nauji savanoriai, tai derinama, jei ne-prisieks šauliai, tai bus tarsi tęstinumas 1990 m. Po to prie Vytauto Didžiojo paminklo bus padaryta fotografija, kaip ir prieš 25 metus, iš ten vyksime į Kauno savivaldybę, kur priims meras, pasveikins, įteiks atminimo dovanėles, kavos ar arbatos puodelis, pabendrausite. Tikslią programą paskelbs vėliau, nes renginys įtrauktas į bendrą kariuomenės renginį.

 

 

Zukas

 

Sveikiname Lietuvos Kariuomenės vadą generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką su aukščiausiu karininko įvertinimu - aukščiausio karininko laipsnio suteikimo proga!

Kaip pasakė Viktoras Hugo

" Mūsų gyvenimas – kelionė, idėja – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę."

Linkime, kad kariuomenės vadui niekada nestigtų idėjų, kad kiekviena gyvenimo kelionė praturtintų žiniomis, kad niekada nesustotų progresas kuris Lietuvos valstybę darytų saugią, gerbiamą kaimynų ir vertinamą visame pasaulyje.

"Mes nesame dideli, bet mes išdidūs ir garbingi - tokie kokie buvo mūsų bočiai"

Sveikina vilkų klubo administracija su visais klubo nariais

Gelezinis vilkas

Sveikiname visus Geležinio vilko įkūrėjus, buvusius ir esamus karius bei tarnautojus su 23-iosiomis įkūrimo metinėmis.

Mūsų stiprybė vienybėje, mūsų dvasia nepalaužiama, mes negalime būti išskirti sistemų ar grėsmių, mes VILKAI visada buvome, esame ir būsime priešakinėse pozicijose, mes niekada tuo nesiskundžiame, mes didžiuojamės mums suteiktu pasitikėjimu.

Gerbiami bendražygiai, kur jūs bebūtumėte - prisiminkite mums visiems brangius žmones kurie išėjo iš vilkų rikiuotės: Rimantą Baltušį, Edgarą Kopciką, Normundą Valterį, Tadą Dambrauską...ir kitus.

Atminkite tie kurie išėjote į atsargą, jūs atsargoje, bet neesate išėjė iš vilkų rikiuotės...jūs esate grandis kuri privalo kritiška akimi matyti visus trūkumus ir nepeikti, o padėti, patarti....

Nebijokime ir neignoruokime grėsmių, o priimkime taip kaip jas visada priimdavo "Maradona" (Gintaras Skorupskis) - "na ir kas, ateis duosim į kaulus".

 

Su švente, brangūs VILKAI

gelezinis vilkas 1992 06 06

sveikina vilkų klubo administracija

 

edgaras1

Amžinai jaunas, amžinai gyvas draugų atmintyje ir širdyse

Jaunesnysis puskarininkis Edgaras Kopcikas

Balandžio 27 dieną, 1992 metais, vykdydamas 117 parašiutinį šuolį žuvo, Greito Reagavimo Brigados, Specialios Paskirties Oro Desanto Būrio Karys (padalinys niekada neegzistavęs oficialiuose dokumentuose).

"atmintis gyva tol kol mes atmename, jos nekeičiame bei  neimprovizuojame"

Edgaras žuvo vykdydamas savo eilinį parašiutinį šuolį per pasirengimą parodomosioms krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosioms sporto žaidynėms Vingio parke Vilniuje 1992 metais balandžio 27 dieną.Jis mirė sekančią naktį - balandžio 28 dieną.

"...šimtas septynioliktas mėlynas dangus ,

šimtas septynioliktas šuolis nuostabus...."

(N. Valteris)

Jo gyvenimas buvo pilnas visko. Daugelis žmonių nugyvena ilgą amžių, o taip ir nesužino dėl ko ir kam gyveno. Edgaras buvo kandidatas į dziudo sporto meistrus. Šeimoje augo su su mama, tėčiu ir broliu Deimantu su kuriuo ir kovojo petys į petį ant imtynių kilimo. Buvo gerbiamas mokykloje. Jaunas devyniolikmetis įsiliejo į laisvės kovotojų gretas ir kartu su Geležinio Vilko specialiosios paskirties būriu dalyvavo specialiajame parengime, taip pat kaip ir specialiose operacijose per Pučo įvykius bei vėlesnius įvykius užkertant agresinius OMON'o siautėjimus, vykdė antiteroristines operacijas Lietuvoje bei Lietuvos pasienyje prieš Sovietų Sąjungos pakalikus.

"..neieškok kas teisus, o kas ne. Suprask kodėl tą darei ir jei nesigaili - didžiuokis..."

Jis nugyveno pilną nuotykių, iššūkių ir net jausmų kupiną gyvenimą. Apie jį yra parašyta daina "Begalinis Aušktis". Paradoksalu, tačiau ją parašė jo bendražygis Normundas Valteris kuris pats žuvo karinėje operacijoje (vyr.ltn. N. Valteris žuvo 1996 m. balandžio 17 d. vykdydamas užduotį netoli Maglajaus miestelio šiaurinėje Bosnijoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi Lietuvos ir Danijos kariai, kalnų kelyje užvažiavo ant prieštankinės minos. Per sprogimą žuvo N.Valteris ir Danijos karys.).

Kaip pasakė buvęs MPB "Geležinis Vilkas" vadas plk. Valdemaras Rupšys "ar daug mes turime karių, apie kuriuos prisimenama nuolat, apie kuriuos kuriama dainos?...".

edgaro kapas

Su didžiausia pagarba Edgaro atminimui,

Vilkų klubo administracija