Zukas

 

Sveikiname Lietuvos Kariuomenės vadą generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką su aukščiausiu karininko įvertinimu - aukščiausio karininko laipsnio suteikimo proga!

Kaip pasakė Viktoras Hugo

" Mūsų gyvenimas – kelionė, idėja – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę."

Linkime, kad kariuomenės vadui niekada nestigtų idėjų, kad kiekviena gyvenimo kelionė praturtintų žiniomis, kad niekada nesustotų progresas kuris Lietuvos valstybę darytų saugią, gerbiamą kaimynų ir vertinamą visame pasaulyje.

"Mes nesame dideli, bet mes išdidūs ir garbingi - tokie kokie buvo mūsų bočiai"

Sveikina vilkų klubo administracija su visais klubo nariais

Gelezinis vilkas

Sveikiname visus Geležinio vilko įkūrėjus, buvusius ir esamus karius bei tarnautojus su 23-iosiomis įkūrimo metinėmis.

Mūsų stiprybė vienybėje, mūsų dvasia nepalaužiama, mes negalime būti išskirti sistemų ar grėsmių, mes VILKAI visada buvome, esame ir būsime priešakinėse pozicijose, mes niekada tuo nesiskundžiame, mes didžiuojamės mums suteiktu pasitikėjimu.

Gerbiami bendražygiai, kur jūs bebūtumėte - prisiminkite mums visiems brangius žmones kurie išėjo iš vilkų rikiuotės: Rimantą Baltušį, Edgarą Kopciką, Normundą Valterį, Tadą Dambrauską...ir kitus.

Atminkite tie kurie išėjote į atsargą, jūs atsargoje, bet neesate išėjė iš vilkų rikiuotės...jūs esate grandis kuri privalo kritiška akimi matyti visus trūkumus ir nepeikti, o padėti, patarti....

Nebijokime ir neignoruokime grėsmių, o priimkime taip kaip jas visada priimdavo "Maradona" (Gintaras Skorupskis) - "na ir kas, ateis duosim į kaulus".

 

Su švente, brangūs VILKAI

gelezinis vilkas 1992 06 06

sveikina vilkų klubo administracija

 

edgaras1

Amžinai jaunas, amžinai gyvas draugų atmintyje ir širdyse

Jaunesnysis puskarininkis Edgaras Kopcikas

Balandžio 27 dieną, 1992 metais, vykdydamas 117 parašiutinį šuolį žuvo, Greito Reagavimo Brigados, Specialios Paskirties Oro Desanto Būrio Karys (padalinys niekada neegzistavęs oficialiuose dokumentuose).

"atmintis gyva tol kol mes atmename, jos nekeičiame bei  neimprovizuojame"

Edgaras žuvo vykdydamas savo eilinį parašiutinį šuolį per pasirengimą parodomosioms krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosioms sporto žaidynėms Vingio parke Vilniuje 1992 metais balandžio 27 dieną.Jis mirė sekančią naktį - balandžio 28 dieną.

"...šimtas septynioliktas mėlynas dangus ,

šimtas septynioliktas šuolis nuostabus...."

(N. Valteris)

Jo gyvenimas buvo pilnas visko. Daugelis žmonių nugyvena ilgą amžių, o taip ir nesužino dėl ko ir kam gyveno. Edgaras buvo kandidatas į dziudo sporto meistrus. Šeimoje augo su su mama, tėčiu ir broliu Deimantu su kuriuo ir kovojo petys į petį ant imtynių kilimo. Buvo gerbiamas mokykloje. Jaunas devyniolikmetis įsiliejo į laisvės kovotojų gretas ir kartu su Geležinio Vilko specialiosios paskirties būriu dalyvavo specialiajame parengime, taip pat kaip ir specialiose operacijose per Pučo įvykius bei vėlesnius įvykius užkertant agresinius OMON'o siautėjimus, vykdė antiteroristines operacijas Lietuvoje bei Lietuvos pasienyje prieš Sovietų Sąjungos pakalikus.

"..neieškok kas teisus, o kas ne. Suprask kodėl tą darei ir jei nesigaili - didžiuokis..."

Jis nugyveno pilną nuotykių, iššūkių ir net jausmų kupiną gyvenimą. Apie jį yra parašyta daina "Begalinis Aušktis". Paradoksalu, tačiau ją parašė jo bendražygis Normundas Valteris kuris pats žuvo karinėje operacijoje (vyr.ltn. N. Valteris žuvo 1996 m. balandžio 17 d. vykdydamas užduotį netoli Maglajaus miestelio šiaurinėje Bosnijoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi Lietuvos ir Danijos kariai, kalnų kelyje užvažiavo ant prieštankinės minos. Per sprogimą žuvo N.Valteris ir Danijos karys.).

Kaip pasakė buvęs MPB "Geležinis Vilkas" vadas plk. Valdemaras Rupšys "ar daug mes turime karių, apie kuriuos prisimenama nuolat, apie kuriuos kuriama dainos?...".

edgaro kapas

Su didžiausia pagarba Edgaro atminimui,

Vilkų klubo administracija

 

velykos 2015

Gerbiami vilkai, vilkės ir vilkiukai,

Sveikiname visus su Šventomis Velykomis, Jėzaus Kristaus kančios ir prisikėlimo dėl mūsų švente.

Linkime, kad atbundanti gamta atneštų jums pavasarinės nuotaikos, laimės, džiaugmo bei puikios sveikatos į jūsų šeimas.

Velykų džiaugsmas ir palaima
Telydi Jus žingsnius visus,
Tegul varpai pašaukia laimę,
Te žodžiai atneša džiaugsmus!

(http://www.mintysposakiai.lt/velykiniai-sveikinimai)

Sveikina vilkų klubo administracija

laisve

          ŠIANDIEN minime 1990 m. Kovo 11-aja! - tuomet drasiai ir be išlygų skandavome "LIETUVA bus LAISVA" & "LAISVE LIETUVAI" - dabar jau bijom garsiai tai ištarti. Didelis klausimas ar ji šiandien jau/dar laisva..., nes raudonoji hidra stipri ir tik stiprėja bei įleidusi šaknis..., o tie kurie turi sprendimo teisę ją nukirsdinti, TYLI nes saugo savo, sureikšmintą mundurą, kėdute, kažkokia "partija" ir jos reitingus... Mes Matom bet ar norim suprasti TAI, bei kiek turime valios priešintis ir eiti Laisves keliu!?! Ar esame Laisvi!?! Laivė, ji ne duotybė, už ją reikia kovoti! Mums, kurie žinom, kaip ji buvo iškovota ir buvo stiprinama, o ne tiems kurie naikina tuos kurie dar pamena: KAS yra KAS, kaip kurėsi Valstybė. Su LAISVES diena, neleiskim Musu skaldyti!
          Bernardas Brazdzionis "...ateities nevertas, kas dabarties nedriso tautai nest..." 1941 m.