„Tėvynės meilė tebus mums vadovas.“

alt

Augau tremtinio šeimoje, nedideliame Lietuvos miestelyje  Kuršėnai. 1945 m. visa mano tėčio šeima buvo ištremta į Sovietų Sąjungos lagerį Sibiro platybėse. Sunku įsivaizduoti, ką tremtyje išgyveno mano seneliai. Tačiau manau, kad jiems buvo kur kas sunkiau gyventi vėl sugrįžus į Lietuvą. Susitaikyti su melu, kuris graužė jų sąžines visą laiką iki Lietuva tapo vėl nepriklausoma. Juk mano senelis tarnavo nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, V pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulke, o jo brolis buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys.

Mūsų namuose puikavosi molinis nepriklausomos Lietuvos herbas. Neįsivaizduoju, kaip mano tėčiui pavyko išvengti bausmės. Mat ankščiau už tokius dalykus žmonės buvo persekiojami sovietų saugumo. Tėtis nieko nepasakojo man apie anuos laikus. Tikriausiai norėjo apsaugoti nuo nemalonumų.

TREČIAS DRAGŪNŲ „GELEŽINIO VILKO“ PULKAS

 

 

 

Kovų su lenkais įkarštyje 1920m. baigiantis, ypač Želigowskiui užėmus Vilnių. Lietuvoje labai pakilo karingos nuotaikos. Sumanyta steigti kavalerijos dalė ją tradiciškai surišant su Vilniumi. Steigiamojo Seimo atstovas kpt. Ladas Natkevičius pasiūlė organizuoti iš savanorių raitininkų šimtines, pavadinant jas Geležinio Vilko šimtinėmis. Neilgai trukus, tų šimtinių kareivius pradėta vadinti tiesiog vilkais.

Pirmoji šimtinė pradėjo steigtis 1920m. spalio 6-7d. Aukšt. Panemunėje, bet spalio 16 d. persikėlė į Raudondvarį. Šimtinės vadu buvo  paskirtas kpt. L. Natkevičius. Savanorių pradžioje buvo nedaug, bet tai buvo daugiausia labiau apsišvietę žmonės. Spalio 22d. šimtinė gavo kiek lengvų ginklų, balnų ir 13.000 auksinų. Spalio 31d. šimtinėje jau buvo 10 karininkų, 129 vilkai ir 12 arklių. Lapkričio 1d. Šimtinė perėmė plk. Litvinas. Lapkričio 10 d. šimtinė jau suskirsyta į 4 būrius, joje yra 10 karininkų. 175 vilkai ir 21 arklys. Ji augo ir toliau: lapkričio 30 d. joje buvo 10 karininkų, 307 vilkai ir 125 arkliai, ryšių komanda ir nerikiuotės komanda.

Gruodžio 7 d. KAM raštu Nr.5671 šimtinė performuota į 3-ą Raitininkų Geležinio Vilko pulką. Plk. Litvinas pasiliko pulko vadu, o kpt. L. Natkevičius paskirtas pulko vado padėjėju. 1921m. Sausio mėnesio pulko dokumentuose pažymėta, kad pulką piniginėmis aukomis rėmė įvarios visuomeninė organizacijos. Pulke tuo metu tarnavo poetas Kazys Binkis, parašęs žodžius greit išplitusiam „Geležinio Vilko maršui“. Pulke organizuojama griežikų komanda ir kulkosvaidžių komanda, kuri buvo priskirta prie 1-o Eskadrono, turėjusio būti parengty išvykti frontan. Buvo ir nemalonumų: pulke tarnavę du broliai vokiečiai karininkai Brandenburgai iš pulko pabėgo, išsivesdami ir 2 nerikiuotės arklius.

Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.
  • 1990 m. birželio mėn. pradėta kurti Motorizuotoji pėstininkų brigada. Suformuotas atskiras apsaugos būrys, o tų pačių metų rudenį – garbės kuopa.
  • 1991 m. vasario 22 d. įkurtas brigados pirmtakas - mokomasis junginys.
  • 1991 m. lapkričio 14 d. jis buvo performuotas į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą.
  • 1992 m. sausio 2 d. Greitojo reagavimo brigada buvo pervadinta į Lauko kariuomenės 1-ąja motodesantinę brigadą.
  • 1992 m. pavasarį įvyko pirmasis šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Tada buvo suformuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės batalionai bei kuopos Alytuje ir Marijampolėje.
  • 1992 m. birželio 6 d. brigadai suteiktas „Geležinio vilko“ vardas.
  • 1995 m. balandžio 1 d. nuo brigados atskirti 2 batalionai – Kauno ir Klaipėdos. Pirmasis perduotas Kariuomenės vadovybei, antrasis – Karinėms jūrų pajėgoms.
  • 1996 m. sausio 26 d. brigada pavadinta motorizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“.
  • 1999 m. spalio 27 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu „Dėl antrosios brigados suformavimo“ nuo MPB „Geležinis Vilkas“ atskirti Tauragės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Šiaulių kunigaikščio Vaidoto batalionai.
  • 2003 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio batalionas perkeltas į Logistikos valdybos sudėtį.
  • 2003 m. spalio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio batalionas perkeltas į Brigados sudėtį.
  • 2005 m. rugpjūčio 17 d. vykdant LITBRIG projektą ir užtikrinant Motorizuotojų pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ aprūpinimą, kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas operacinio vadovavimo, kovinio rengimo ir veiklos planavimo klausimais priskirtas Motorizuotojų pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“.
  • 2005 m. sausio 31 d. Artilerijos batalione buvo sėkmingai užbaigtas tarptautinis projektas LITART.
  • 2005 m. užbaigtas bataliono dydžio pėstininkų kovinės grupės rengimas pagal NATO reikalavimus. LDK Algirdo MP bataliono kariai puikiai įrodė savo parengtį planavimo, vadovavimo, suderinamumo, techninio ir logistinio aprūpinimo bei kovinio parengimo srityje.
  • 2006 m. parengta grupė yra pajėgi vykdyti NATO užduotis už Lietuvos Respublikos ribų.
  • 2006 m. rugpjūčio 31 d. Danijos mieste Haderslev buvo pasirašytas memorandumas dėl Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai. Priskyrimas Danijos divizijai numato karininkų rotaciją į divizijos štabą, bei bendrus mokymus ir pratybas, siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų sąveiką – gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose.
  • 2007 m. birželio 29 d. uždarytas bendras Lietuvos – Lenkijos projektas LITPOLBAT.
  • 2009 m. sausio 5 d. brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtas Vaidoto batalionas.
  • Šaltinis: Lietuvos kariuomenės tinklalapis