velines 2

 

Jie gyvi tol, kol męs Juos prisimename...

Vilkai turi gražią tradiciją kai kiekvienais metais renkamės prie Antakalnio kapinių ir atiduodame pagarbą mūsų
bendražygiams kurie kartu su mumis stovėjo prie Televizijos bokšto Sausio 13 dieną, tiems kurie gynė Aukščiausiąją
tarybą per Pučo įvykius, atiduodame pagarbą tiems kurie nebespėjo pilnai pasidžiaugti savo pergalės vaisiais  - Lietuvos

Nepriklausomybe. 

Mes privalome ne tik uždegti žvakutes ant mūsų bendražygių amžino poilsio vietos, tačiau gebėti rasti jėgų tęsti jų

pradėtus darbus. Šiemet prie Jų prisidėjo ir Zigmas Polinauskas.

Prie Antakalnio kapinių centrinių vartų renkamės 2018 metų lapkričio 4 dieną (sekmadienį), 1400 val.

planuojame aplankyti Edgarą, Tadą, Šarūną, Zigmą, Rimantą...

Turėkime po 2 - 3 žvakutes.

Vilkų klubo administracija

arvydas

 

2018 rugsėjo 14 dieną po ilgos ligos mirė atsargos majoras Arvydas Šidlauskas (gim. 1965.09.29)

Arvydas tarnybą pradėjo 1990 lapkričio 20 d. Krašto Apsaugos Departamento Pasienio tarnyboje. Dalyvavo Sausio įvykiuose Vilniuje ginant Parlamentą.

1991 metų balandžio mėn. Jurbarko SKAT kuopos vadas. 1992 metų pavasarį paskirtas „Geležinio Vilko“ Mokomojo Junginio Jurbarko Mokomosios kuopos vadu. Vėliau „Geležinio Vilko“ Tauragės bataliono vado pavaduotojas technikai-ginkluotei, S2, S3.

Nuo 1999 metų užimdamas G2 pareigas kūrė „Žemaitijos“ brigadą.

Nuo 2001 metų II AOTD įgaliotinis Vakarų Karinės Apygardos teritorijoje.

Į atsargą išleistas 2004 pavasarį.

Apdovanotas

  • - „Sausio 13-osios“ atminimo medaliu
  • - „Savanorių kūrėjų“ medaliu
  • - Rusijos Kariuomenės išvedimo ženklu

Pašarvotas Jurbarke prie bažnyčios esančiuose laidojimo namuose. Laidojamas rugsėjo 20 dieną 10 valandą Jurbarko senosiose kapinėse.

Gelezinis vilkas 

Ką vilkai ėda?

Ką vilkai geria?

ir jei žinai kokie devizo žodžiai.....tai žinosi ir kieno šiandien šventė...

            Sveikiname visus bendražygius Geležinio vilko vardo sutiekimo 26-ųjų metinių proga ir linkime kiekvienam iš jūsų vilkiškos ištvermės, gaujos ištikimybės ir to nenuilstamo troškulio kuris gena mus tolyn į pergales...Laisvės troškulio.

1 as eskadronas

Vilkų klubas - nepamirškime kas buvome, nepamirškime kas esame ir svarbiausia ką dar galime!

 

 

edgaras

j.psk. Edgaras Kopcikas

1972 01 11 - 1992 04 28

 

Saulėto nesulaukęs ryto,

Narsus kary, tautos sūnau,

Tu užmigai, kai laisvė švito,

Laimėjai kovą tu ne sau.

(šaltinis: http://www.partizanai.org/aukstaitijos-partizanu-eiles-ir-dainos)

 

Brangūs Edgaro bendražygiai, tarnybos draugai. Šiais metais mes minėsime Edgaro žūties 26-ąsias žūties metines. Kaip ir kiekvienais metais kviečiame rinktis prie Antaklanio kapnių Vilniuje. Su savimi turėkime po pora žvakelių, padėsime ant Edgaro ir jo tėvelio kapų bei būtinai aplankysime Tado bei mūsų Lietuvos kareivėlio kapus. Vieną žvakę turėkime uždegti Edgaro žūties vietoje.

Renkamės 28 Balandžio, 1200 val. Prie įėjimo į Antakalnio kapines.

planas: aplankysime kapus Antakalnyje, nuvyksime į Edgaro žūties vietą ir užsuksime pas Edgaro mamą.

edgaras 11

 

Voras.

 

FB IMG 1523857621048

2018 metų balandžio 16 d. mirė ilgametis krašto apsaugos sistemos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos pulkininkas leitenantas Zigmas Polinauskas (gim. 1949).

Tarnybą LR krašto apsaugos sistemoje Z. Polinauskas pradėjo 1991 m. birželį Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD) Mokomojo junginio fizinio paruošimo viršininku. Nedelsdamas jis įsteigė parašiutinio ir stendinio šaudymo būrelius prie KAD Mokomojo junginio ir jau 1991 m. vasarą organizavo pirmuosius atkurtos Lietuvos kariuomenės karių šuolius parašiutu.

Nuo 1991 m. gruodžio karininkas ėjo Lauko kariuomenės brigados Kovinio parengimo skyriaus viršininko pareigas, 1992 m. pradžioje tapo šios brigados Kovinio ir desantinio parengimo skyriaus viršininku. Nuo 1993 m. kovo 1 d. ėjo Lauko kariuomenės 1-osios motodesantinės brigados „Geležinis Vilkas" Specialaus paruošimo tarnybos, o nuo 1994 m. gegužės – parašiutinio paruošimo skyriaus viršininko pareigas. 1998 m. vasarį Z. Polinauskas tapo tuometinės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" štabo S-3 skyriaus parašiutinio parengimo, o 1999 m. gegužę – S-3 Planavimo skyriaus vyr. specialistu. Tarnybos pabaigoje, 2000 m. vasario–spalio mėn. vadovavo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Parašiutinio rengimo centrui.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir bendražygiams.

„Tarnybos eigoje man ne kartą yra tekę bendrauti su Zigmu. Pamenu jį kaip garbingą karininką. Tai liudija ir vienas man žinomas įvykis, kuriame jis dalyvavo. Turiu omenyje atvejį, kuomet Zigmas su kitais kolegomis kariniu lėktuvu An-2 kilo atlikti eilinio šuolio parašiutu. Skrydžio metu lėktuvo variklis netikėtai užsidegė ir netrukus nustojo veikęs. Lėktuvo pilotai, suvokę, kad sėkmingai nutupdyti lėktuvo gali ir nepavykti, nedelsiant liepė parašiutus turėjusiems kariams šokti iš lėktuvo. Nepaisant akivaizdžios grėsmės gyvybei Zigmas, kaip ir kiti kolegos, pasielgė ypatingai garbingai – atsisakė šokti iš lėktuvo ir jame palikti parašiutų neturėjusius pilotus. Tiesa, tąkart pilotams pavyko sėkmingai nutupdyti orlaivį ir visi liko gyvi, bet tokie karių poelgiai pavojaus akivaizdoje daug ką pasako apie jų vertybes", - atsiminimais dalijosi gen. ltn. J. V. Žukas.

Už nuopelnus Lietuvos aviacijai dim. plk. ltn. Z. Polinauskas buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Dariaus ir Girėno medaliu, už nuopelnus Lietuvos kariuomenei – Kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, brigados „Geležinis Vilkas" garbės ženklu bei vardiniu ginklu.

informacija panaudota iš KAM tinklalapio