Aprašymas

Autorius Voras 2013 05 04

Paskelbta: 2013 gegužės 03

         Ateina laikas kai reikia pagalbos ir pačiam vilkų klubui. Per tuos keletą metų mes stengėmės aktyviai rinkti tiek video tiek ir foto informaciją, kad visi turėtų galimybę pasidalinti prisiminimais. Per kelis metus mes pasiekėme tokį lygį, kad mūsų tinklalapis buvo  nominuotas apdovanojimui kaip geriausias patriotinis ir karius veteranus remiantis bei karius vienijantis tinklalapis. Tačiau didėjant tinklalapio apimčiai, didėjant foto ir video apimtims serveris, administruojamas mūsų šaunuolio Audriaus D., pradėjo nebelaikyti...Jūs turbūt pastebėjote, kad tinklalapis vis stringa, failų atidarymo laikai vis ilgėja.

        Mūsų uždavinys - nupirkti tinkamą serverį, kad ir toliau galėtume produktyviai rinkti, kaupti bei dalintis informacija su visais vilkų klubo tinklalapio vartotojais. Tai užtikrintų mūsų informacijos saugų administravimą bei didesnę spartą ir daug efektyvesnį tinklalapio produktyvumą.

               Šiai užduočiai įgyvendinti mums yra būtina surinkti ne mažiau kaip 2400 litų. Tai didelė suma vienam žmogui, tačiau jei visi prisidėtume nors po truputį tai tikrai surinktume tą sumą ir tikiu, kad dar liks Edgaro Kopciko paminklinei lentai.

              Tai kiekvieno iš jūsų reikalas prisidėti ar ne, tačiau mes vidiniame tinklalapyje skelbsime visų aukotojų pavardes ir sumas kurias jūs paaukosite. Šiam tikslui įgyvendinti mes atidarėme sąskaitą Andriaus Biliūno vardu:

Aprašymas

Autorius Voras 2013 04 29

Paskelbta: 2013 balandžio 28

      Kaip yra pasakęs filosofas ir mąstytojas Seneka "Nori gyventi sau, gyvenk kitiems". Taip galima apibūdinti j.psk. Edgaro Kopciko gyvenimą. Jaunas dvidešimtmetis jaunuolis, tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991  metais,o jau 1992 metų pavasarį, balandžio 28 dieną išėjo iš mūsų pasaulio palikęs tiek daug, kad mes po 21 metų niekaip negalime pamiršti...ir nepamiršime kol gyvi.

     Kiek yra karių apie kuriuos rašomos dainos, kuriamos eilės, kurių kapus lanko draugai nuo pat pirmosios dienos kai su juo atsisveikinome? Atvirai...- labai nedaug. Kokiu reikėjo būti žmogumi, kad tavęs niekas negali pamiršti, ilgisi ir dalinasi net kruopelytėmis prisiminimų apie laiką praleistą kartu su Edgaru. Edgaras mus paliko 1992 metų balandžio 28 dieną. Dieną prieš tai jis atliko savo lemtingąjį 117-ą parašiutinį šuolį į Vingio parką Vilniuje, tačiau parašiuto kupolas jam neišsiskleidė...Šis šuolis parašiutu tapo skaudžia atmintimi kuria mes dalijamės kiekvienais metais, tuo pačiu metu, ateidami į Antakalnio kapines pagerbti savo ginklo brolio Edgaro brangų atminimą.

Aprašymas

Autorius Voras 2013 04 23

Paskelbta: 2013 balandžio 22

                       1992 metais balandžio 27 dieną Vilniaus Vingio parke vyko Lietuvos kariuomenės Greitojo Reagavimo Motodesantinės brigados "Geležinis Vilkas" parašiutininkų pasirengimas Krašto Apsaugos Departamento įkūrimo antrųjų įkūrimo metinių šventės paminėjimui. Šiai svarbiai Lietuvai ir Lietuvos kariuomenės dienai paminėti buvo planuojama eilė renginių. Vienas iš renginio akcentų buvo Geležinio Vilko desantininkų šuolis į Vingio parką su karine ginkluote bei ekipiruote.

                       Pasirengimas parašiutininkams prasidėjo dar Kyviškių aerodrome kur nuo ryto buvo labai apniukęs oras ir atrodė, kad pati gamta prieštarauja, kad tą dieną desantininkai šoktų į Vilniaus širdį - Vingio parką. Vingio parkas buvo pažįstamas dar nuo Aukščiausios Tarybos (toliau - AT) laikų, kai tuometiniai desantininkai dar buvo Aukščiausios Tarybos gynėjai ir Sausio įvykių metu dar net nesavojo apie tai, kad po metų jie jau galės vykdyti parašiutinius šuolis į patį miesto centrą. Tanraujant AT dabartiniai desantininkai kas rytą bėgiodavo po Vingio parką ir mankštindavosi puikios gamtos prieglobstyje.