alt

Brangūs bendražygiai – Vilkai,

Iš visos širdies sveikinu Geležinio Vilko vardo suteikimo dienos proga.

          Mes jau prieš dvidešimt metų vienas kitą pradėjome vadinti vilkais, nors pats vardas buvo suteiktas tik 1992 metų birželio 6 dieną Vilniuje. Tuometiniam Aukščiausios tarybos pirmininkui Vytautui Lansbergiui pasirašius dekretą kuriuo Lauko kariuomenės 1-ąjai motodesantinei brigadai, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės priešistorę bei ilgametes tradicijas, buvo suteiktas Geležinio vilko vardas.

          Labai norėčiau kiekvienam iš jūsų paspausti dešinę, apkabinti ir nuoširdžiai pasveikinti asmeniškai. Man buvo ir tebėra didelė garbė jus pažinoti ir didžiuotis, kad savo geriausius bei prasmingiausius gyvenimo metus praleidau kartu su jumis.

          Noriu palinkėti, kad kiekviename iš jūsų pleventų mūsų protėvių - didžiavyrių dvasia, kad visada tikėtumėte ir didžiuotumėtės tuo ką jūs esate padarę bei ką darote dabar. Nepaliaukite tikėti vienas kitu, laikykitės vieningumo ir draugiškumo principų bei auklėkite jaunąją kartą savo pavyzdžiu, darbais ir idealais, kad jie galėtų iš jūsų mokytis patriotiškumo, meilės tėvynei, pasiaukojimo draugystei ir tikėjimo Dievu.

 

Su švente brangūs mano bendražygiai,

 

Ats.brg.gen. Česlovas Jezerskas

 

  

         alt  Prieš devyniolika metų, dar būdamas visai jaunas, specialios paskirties būrio karys j.psk. Edgaras Kopcikas vykdė savo eilinį – 117-ą parašiutinį šuolį į Vingio parką kur už kelių dienų turėjo vykti krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosios sporto žaidynės. Deja bet parašiutas neišsiskleidė ir jaunas karys žuvo palikdamas mus visus skubančius ir lekiančius gyvenimo keliuose, o pats pasitraukė tik jį pradėjęs eiti savo gyvenimo taką..

          Edgaras į Mokomąjį junginį atėjo jau būdamas žinomas sportininkas (kandidatas į dziudo sporto meistrus), daugybes turnyrų nugalėtojas ir prizininkas. Tai buvo be galo linksmo ir gyvybingo būdo jaunuolis sugebantis net pačią rimčiausią situaciją paversti eiliniu darbu ar paprasta užduotimi. Savo linksmu būdu ir puikiu humoro jausmu užkrėsdavo ne vieną ir todėl niekada nestokojo draugų ir visada būdavo kompanijos siela. Nekalbant, kad buvo labai drąsus ir ištvermingas vykdant įvairiausius sportinius pratimus ir kas jį pažinojo puikiai pamena jo posakį „kiek norite pistoletų“, o tai tiesiog reiškė kiek reikia, jis pritūptų ant vienos kojos. Jis kaip ir kiti spec. būrio kariai tik pradėjo mokytis parašiutinio meno ir puikiai tvarkėsi su visomis oro akrobatikos vingrybėmis. Jo didžiausi pasiekimai buvo gana tikslūs nusileidimai pažymėtuose nusileidimo taškuose. Imtynėse jam lygių nebuvo ir dažnai net pats vadas Pranas, penkis kartus Tarybų sąjungos kovinės savigynos čempionas bei sporto meistras, ne kartą jam yra nusileidęs kovoje ir pripažinęs jo pranašiškumą. Tai buvo jaunuolis besidžiaugiantis gyvenimu ir teikiantis daug vilčių ne tik kariuomenei, bet ir savo tėvams...

          Pas mamą buvo du sūnus, abu puikūs sportininkai, abu mylintys savo tėvus ir siekiantys, kad jie galėtų didžiuotis ir džiaugtis jais. Dabar liko tik vienas sūnus, bet mama prarasdama vieną iš savo vaikų gavo visą būrį naujų...naujų sūnų kurie kartu su jos Edgaru kartu tarnavo, džiaugėsi gyvenimu ir dalinosi visuo kuo ką jie turėjo.

        alt Kiekvienais metais tą pačią balandžio 28 dieną buvę spec.būrio kariai bei kolegos pažinoję ir kartu tarnavę su Edgaru renkasi Antakalnio kapinėse kur yra palaidotas. Tarnybos bičiuliai dalijasi prisiminimais apie dienas kai jie buvo kartu, kaip ir ką jie nuveikė, ką jie planavo ir ką spėjo bei ko niekada nebespės padaryti nes Edgaro jau nebėra tarp mūsų...

         Savo gyvenimo įtemptoje rutinoje mes labai dažnai pradedame užmiršti paskambinti vienas kitam, mes labai dažnai net užmirštame perskambinti draugui, ir dar svarbiau prisiminti, kad gali būti taip, kad tuoj gali ir nebebūti kam paskambinti, pasidalinti savo mintimis, idėjomis, džiaugsmais, savo lūkesčiais ir svajonėmis...

          Brangūs bičiuliai, prisimindami Edgarą, prisiminkime ir Tadą Dambrauską, Šarūną Užusienį, Audrių Stonkų, Rimantą Baltušį ir kitus mūsų bičiulius kurių jau nebėra tarp mūsų, bet mes juos prisimename ir džiaugiamės, kad mes turėjome galimybę ir laimę juos pažinti ir dalintis su jais tą jų gyvenimo laikotarpį kuris jiems buvo Dievo dovanotas. Vertinkime savo Dievo dovaną – mums dovanotą gyvenimo laiką ir dalinkimės juo su savo draugais, artimaisiais, kad nesigailėtume, kad aš taip skubėjau, kad nieko taip ir nespėjau padaryti...

alt

alt

 

Tegu Kristaus kančia nenueina veltui, tegu šaltos žiemos sąstingis būna palaužtas atėjusio pavasario šiluma ir malonios vasaros viltimi.

Su Kristaus prisikėlimo švente ir pavasariniu Velykiniu džiaugsmu jus visus sveikina

VILKŲ KLUBO ADMINISTRACIJA

alt


     Vasario 22 diena visų mūsų atmintyje pasiliks kaip labai malonus prisiminimas iš mūsų visų šventės Mokomojo Junginio 20-ūjų įkūrimo metinių paminėjimo.
     Karininkų ramovėje Vilniuje susirinko per šimtą karių, esamų ir buvusių junginio karių bei garbės ženklo „Geležinis vilkas“ kavalierių . Tai buvo susitikimas karių kurie prieš dvidešimt metų kartu su Mokomojo Junginio vadu Česlovu Jezersku įkūrė ir vystė pirmąsias Lietuvos kariuomenės užuomazgas. Visą renginį organizavo ir parengė Brigados Geležinis vilkas vadas, o idėjinis vykdytojas ir darbinė siela buvo brigados G9 viršininkas majoras Renatas Spiečius su savo profesionalia ir pavydėtinai darnia bei susiklausiusia komanda. Šių karių dėka renginys ir vėl subūrė senuosius karius bei sudarė galimybę pasidalinti prisiminimais apie įvykius vykusius prieš dvidešimt metų.

 Šiais 2011 metais vasario 22 dieną sukanka lygiai 20 metų kaip buvo įkurtas Mokomasis Junginys kuriam vadovavo Česlovas Jezerskas (atsargos brigados generolas).

Jezerskas216

              1991 m. iškart po sausio įvykių, Aukščiausia Taryba priima sprendimą dėl šaukimo į būtinąją karo tarnybą ir KAD direktorius Audrius Butkevičius 1991 metais vasario 22 dieną išleido įsakymą Nr.13 „dėl mokymo proceso gerinimo“ kuriuo sujungė Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas į vieną bendrą junginį, kuris buvo pavadintas MOKOMUOJU JUNGINIU ir padalijamas į dvi kuopas. Pirmajai kuopai vadovauti buvo paskirtas – Rimantas Baltušis, antros kuopos vadu skiriamas – Pranas Kasetckas. Junginio vadas – Česlovas Jezerskas, o štabo viršininkas – Algis Vaičeliūnas (brigados generolas).

        

senos 0009

             Mokomasis junginys buvo pirmoji ir tikroji reguliariosios kariuomenės karinė formuotė kurios pagrindu buvo suformuota „Geležinio vilko“ brigada. Šiame padalinyje buvo išugdyta skyrių, būrių ir kuopų vadai kurie 1991 metų lapkričio 14 dieną priėmė pirmuosius pradinės privalomosios tarnybos karius ir būtent iš Mokomojo junginio karių išsiųstų į kitus miestus ir regionus perimti Sovietų karinius objektus buvo pradėti formuoti „Geležinio vilko“ batalionai kurie iki šios dienos yra pagrindiniai Lietuvos kariuomenės koviniai pajėgumai.