Vienas iš Mūsų senųjų vilkų - Dalius Boguševičius yra aktyvus įvairių karinių (ir ne tik) pėsčiūjų žygių dalyvis. Neseniai įveikęs Baisiogalos naktinio žygio maratoną patraukė į Vokietiją kur Fuldos mieste vyko dviejų dienų IML žygis kuriame dalyvavo per 19 kitų žygeivių iš Lietuvos. Dalius įveikė du žygius po 21 kilometrą kiekvieną.
Vilkų klubas nuoširdžiausiai sveikina ir didžiuojasi mūsų žygeiviu bei jo pergalingai įveiktais sunkiais žygeivių maršrutais, o Dalius savo ruožtu mielai dalinasi foto akimirkomis iš paskutinio savo žygio.

 

 

 

 

 

 

informacija pateikta iš kpt.D.Boguševičiaus

Spalio 6 d. 13 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13)

vyks

 

Joniškio Algimanto Raudonikio vardo meno mokyklos surengtas renginys.

Renginio programa:

13 val. - A. Raudonikio meno mokyklos mokinių fondinių darbų paroda ,,Portretai ir natiurmortai”,

14 val. - A. Raudonikio kūrinių koncertas,

Dalyvauja – Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio organizatoriai: Joniškiečių draugija „Sidabra“, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla,

LK Vilniaus įgulos karininkų ramovė.

 

Kvietimas į susitikimą

          Visų Vilkų vardu reiškiame nuoširdžiausią ir broliškiausią užuojautą Sauliui Adomui Valadkai netekus tėčio.

          Kiekvienas mes savo gyvenime turime nueiti kelią į kurį mus išleidžia mūsų tėveliai. Gyvenime niekas neras tokių užuojautos žodžių kurie galėtų paguosti netekties akimirką, tačiau draugo ranka ant tavo peties Sauliau, visada bus.

          Mes - Vilkai,  dalijamės su tavimi tavo liūdesiu ir širdgėla. Tikime, kad tavo Tėtis Aleksandras tikrai turi kuo didžiuotis, ypač išauginęs tokius sūnus. Tikėk, kad jis visada bus su tavimi tavo dvasiniame gyvenimo kelyje lygiai taip pat kai jis buvo šalia ir padėjo tau žengti pirmuosius tavo gyvenimo savarankiškus žingsnius...

 

vilkų klubo administracija

 

Pratybos Vakarų Užkaukazėje

 

 

            Vieną dieną „gražią dieną“ Erikas Žentelis (pravarde „krokas“) ir aš buvome pakviesti pas kuopos vadą Praną Kastecką ir jis mums pareiškė, kad yra dvi laisvos vietos vykti pratyboms į Šiaurės Kaukazą kur mes turėsime mokytis slidinėti su slidėmis bei nuo kalnų skraidyti su parašiutais. Tai pat buvo unikali proga mums dviem su Eriku kuriam laikui „dingti“ iš Lietuvos. Mes su Kroku realiai buvome vaikščiojančios problemos ir matyt jau buvome pakankamai „užknisę“ su savo išdaigomis visus vadus. Mūsų „žygiai“ nebūdavo kažkuo ypatingi. Jie apsiribodavo naktiniais pabėgimais iš kareivinių šokius, tai eilinį kartą mes su kažkuo susimušdavome mieste, ar tiesiog konfliktuodavome su mūsų tiesiogine vadovybe, ignoruodami mūsų nuomone „neautotiretingus vadus“.