edgar1 

"Žmogus gali būti gyvas, tačiau tuo pačiu metu gali būti visiškai miręs. Tačiau yra mirę žmonės, kurie yra daug gyvesni už tuos kurie save laiko gyvais"

         Šiais metais minėjome jaunesniojo puskarininkio Edgaro Kopciko žuvimo 5-ąsias metines. Net keletą kartų buvo užduotas klausimas iš pašalies "ar reikia minėti kario žūtį, ar reikia būtent tą tragišką dieną įprasminti". Nėra vienareikšmiško atsakymo, tačiau visada norisi atsakyti tai ką jaučiame iš tiesų: "mes tikrai didžiuojamės, kad turėjome garbės tarnauti su tokiu kariu kaip Edgaras. Mes be galo didžiuojamės, kad Dievas mums padovanojo, nors ir labai trumpą, bet labai reikšmingą mūsų bendrystės su Edgaru laiko dovaną. Išeidamas Edgaras, mums padovanojo didžiulę dovaną: jo dėka mes kiekvienais metais renkamės prie jo kapo, jo dėka mes pradėjome dažniau lankyti ir kitų bendražygių kapus, jo dėka mes neišbyrėjimo ir neišsibarstėme po visą pasaulį gododami savo godas, tačiau sugebame rasti laiko ir vėl susiburti į gaują. Tai nėra taip jau dažnai, tačiau bent 2-3 kartus per metus mūsų vilkų gauja vėl susibėga prie savo bendražygio Edgaro ir mes dalijamės prisiminimais, savo dabartimi, savo ateities planais. Mes lankome Edgaro mamą, mes bendraujame su Edgaro broliu, mes vėl būname visi kartu...ir tai tik Edgaro atminimo dėka. Ačiū tau Edgarai...

KAD 

Kas yra Tėvynė?
Argi padangė, visų apdainuota,
kalvos ir slėniai,
miško gaudimas
ir jūros ošimas?
Man rodos —
Tėvynę man tiesa žmogus,
jo kraujas pralietas,
sentėvių kapas,
rankos sudiržusios, kietos.
Man rodos, Tėvynė —
daina
ir meilė, draugystė,
žodis geras, jaukus.
Man rodos,
Tėvynę man neša Žmogus.

(Ona Miliūtė)

 

      Brangūs bendražygiai, 

sveikiname jus visus Krašto apsaugos departamento įkūrimo dienos proga. Nedaug kas šiandiens jus prisimins, bet tikro kario pasididžiavimas slypi ne medaliuose, ne laipsniuose, ne pripažinimo knygose ar žurnalų viršeliuose. Tikro kario širdyje slypi patys nuoširdžiausi prisiminimai apie savo bendražygius kurių nebėra šiandien su mumis. Tikras karys visada didžiuosis tuo, kad savo laiku atliko pareigą tėvynei ir budriai liko saugoti ją toliau. Būkite pasveikinti visi kurie gynėte Lietuvą jai sunkiu metu, didžiuokitės ką atlikote savo šaliai kai jai to reikėjo, nes Jūs to verti.

Jus sveikina atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas

edgaras1

Saulėto nesulaukęs ryto,
Narsus kary, tautos sūnau,
Tu užmigai, kai laisvė švito,
Laimėjai kovą tu ne sau.

(iš nežinomų partizanų dainų rinkinio)

 

     Brangūs bendražygiai, nepatikėsite, bet jau praėjo 25 metai kaip mes atsisveikinome su savo bendražygiu Edgaru Kopciku. Edgaras žuvo 1992 metų balandžio 27 dieną (išėjo anapilin balandžio 28 dienos naktį), per parašiutinį šuolį, šalia Vingio parko. Tai buvo lemtingas 117 šuolis...

    j.psk. Edgaras Kopcikas Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradėjo Mokomajame Junginyje, Specialios paskirties oro desanto būryje, po to tarnavo Geležinio vilko brigadoje. Buvo puikus sportininkas, sūnus, brolis, bendražygis ir nuostabus tarnybos bičiulis, Edgaras buvo tiesiog Lietuvos KARYS.

     Kviečiame visus bendražygius susitikti pagerbti Edgaro atminimą ir pasidalinti šiltais prisiminimais apie mūsų bendrą praeitį, apie mūsų jaunystę...

Renginio programa:

Balandžio 28 d. penktadienis

08.45 – 09.30 Susitikimas su Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazijos moksleiviais (dalyvauja A.Gaiževskis ir AMPB kariai);

09.30 – 10.00 Gėlių padėjimas ir pagerbimo ceremonija prie J.Basanavičiaus gimnazijos ir Edgaro žūties vietoje (dalyvauja visi);

10.00 - 10.30 Vykimas į Antakalnio kapines

11.00 – 12.00 Gėlių padėjimas Antakalnio kapinėse (dalyvauja visi)

12.00 – 13.00 Mišios Šv.Ignoto bažnyčioje (dalyvauja visi);

13.00 – 14.00 Bendražygių susitikimas su E.Kopciko artimaisiais  Šv.Ignoto bažnyčioje (dalyvauja visi išskyrus AMPB karius).

 

administracija

 

mokomas jung  

Mes kartu atėjome, mes kartu kovojome, mes kartu džiaugėmės ir kartu liūdėjome, mes kartu užaugome ir užauginome Lietuvos kariuomenę...

 

 

      Brangūs Mokomojo pulko kariai, sveikiname jus visus su mūsų gimtadieniu ir šią dieną norime priminti labai svarbų dalyką: mes pradėjome tarnauti kai mes dar neturėjome ginklų, neturėjome nei personalo, nei amunicijos nei technikos nei kitokio rezervo. Mūsų nerėmė nei NATO, nei kas kita...tačiau mes nepasitraukėme, mes buvome pasiruošę paaukoti savo gyvybes ir ne todėl, kad mes gaudavome atlyginimus ir tikrai ne todėl, kad mums būtų žadėti automobiliai ar butai, mes to neprašėme nes ne dėl to kovojome. Mes kovojome ir laimėjome todėl, kad mes tikėjome ir pasitikėjome vienas kitu, mes tikėjome ir pasitikėjome savo vadais. Mes žinojome už ką mes kovojame ir, kad mūsų siekis yra laisva ir nepriklausoma Lietuva. Mes nugalėjome, mes iškovojome Lietuvoslaisvę, mes Mokomojo Junginio kariai visada buvome Lietuvos gynybiniu ieties antgaliu ir skydu, mes atlikome kovines operacijas ir už tai nesitikėjome nei medalių ir net padėkų, mums didžiausia padėka ir paskata būdavo Jezersko rankos paspaudimas ar mūsų vadų trumpas žodis - "šaunuoliai". Tokių dalykų neiškeisi nei į vieną pasaulyje esantį medalį.

junginys 2

    Brangūs vilkai, mes tada juk dar nebuvome oficialiai pavadinti vilkais, tačiau vilko ženklus mes nešiojome su tokiu pasididžiavimu, kad tas nedidelis vilko antsiuvas ant dešiniojo peties mums buvo pats svarbiausias drąsos ir pasididžiavimo įkvėpėjas. Kiekvienas mokomojo junginio karys žinojo, kad tas kas dėvi šį ženklą yra jo ginklo brolis ir už jį reikia būti pasiruošus atiduoti savo gyvybę, kodėl? Todėl, kad jis padarys dėl tavęs tą patį...

   Mes daug matėme, mes daug padarėme, mūsų istorijos dar ilgai nebus įgarsintos ar išrašytos, tačiau kai mes esame kartu mums dažnai net nereikia ir kalbėtis, kadangi mes žinome, kad tai ką mes darėme ir padarėme - mes pakartotume viską tą patį iki smulkmenų nesigailėdami nieko, kadangi mes žinome už ką kovojome, žinome su kuo kovojome ir žinome, kad jei reikės mes vėl stosime į kovą ir apginsime savo Tėvynę Lietuvą. Su gimtadieniu!

vilku klubas lt

sveiki vilkų klubo administracija

LKV MJ sveikinimas