FaceBook  Twitter

edgar1 

"Žmogus gali būti gyvas, tačiau tuo pačiu metu gali būti visiškai miręs. Tačiau yra mirę žmonės, kurie yra daug gyvesni už tuos kurie save laiko gyvais"

         Šiais metais minėjome jaunesniojo puskarininkio Edgaro Kopciko žuvimo 5-ąsias metines. Net keletą kartų buvo užduotas klausimas iš pašalies "ar reikia minėti kario žūtį, ar reikia būtent tą tragišką dieną įprasminti". Nėra vienareikšmiško atsakymo, tačiau visada norisi atsakyti tai ką jaučiame iš tiesų: "mes tikrai didžiuojamės, kad turėjome garbės tarnauti su tokiu kariu kaip Edgaras. Mes be galo didžiuojamės, kad Dievas mums padovanojo, nors ir labai trumpą, bet labai reikšmingą mūsų bendrystės su Edgaru laiko dovaną. Išeidamas Edgaras, mums padovanojo didžiulę dovaną: jo dėka mes kiekvienais metais renkamės prie jo kapo, jo dėka mes pradėjome dažniau lankyti ir kitų bendražygių kapus, jo dėka mes neišbyrėjimo ir neišsibarstėme po visą pasaulį gododami savo godas, tačiau sugebame rasti laiko ir vėl susiburti į gaują. Tai nėra taip jau dažnai, tačiau bent 2-3 kartus per metus mūsų vilkų gauja vėl susibėga prie savo bendražygio Edgaro ir mes dalijamės prisiminimais, savo dabartimi, savo ateities planais. Mes lankome Edgaro mamą, mes bendraujame su Edgaro broliu, mes vėl būname visi kartu...ir tai tik Edgaro atminimo dėka. Ačiū tau Edgarai...

 Šiais metais minėjome jau 25-uosius netekties metus. Balandžio 28 dieną visa tai pradėjome prie Edgaro akmens. Kaip žinome Edgaro akmuo buvo perkeltas šalia Jono Basanavičiaus gimnazijos, o Edgaro žūties vietoje buvo pastatytas kitas akmuo su jame integruota atminimo plokšte. Mes nutarėme, kad bus labai prasminga Basanavičiaus gimnazijos moksleivius supažindinti su Lietuvos kariuomenės kariu, su akmens, kuris dabar saugo jų gimnaziją, istorija. Svarbus dalykas, kad visi moksleiviai suprastų ir žinotų, kad šalia jų gimnazijos yra akmuo kuris mena ne tik tūkstanmetines istorijas apie garbingą Lietuvos istorinę praeitį, mūsų tikėjimus Perkūnais ir kitais Dievais, tačiau šis akmuo yra kai kas daugiau mums ir visai Lietuvos kariuomenei, jis mena 14 karių būrio, o tiksliau vieno iš jų kario gyvenimo kelią, kuris staiga nutrūko neišsiskleidus parašiuto kupolui, o akmuo garbingai saugojo ir tebesaugo jo atmintį...tai labai svarbu žinoti ir atminti, kad ateinančios kartos galėtų didžiuotis savo didvyriais apie kuriuos kažkada buvo kuriamos baladės, legendos, istorijos. Edgaras yra vertas vienos iš jų...

       Po nuostabaus pabendravimo su gimnazistais ir labai šilto Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės bei viso kolektyvo priėmimo, visi gimnazistai su pedagogais bei Edgaro bendražygiai, išėjome prie Edgaro akmens kur uždegėme atiminimo žvakutes. Buvo malonu stebėti, kad gimnazistai neišsigandę žvarbaus vėjo, niekieno neverčiami, stovėjo ir klausėsi kiekvieno žodžio apie šio kario garbingą tarnybą ir jo šviesų atminimą Lietuvos kariuomenės ir visos Lietuvos istorijoje.

     Edgaro bendražygiams pajudėjus link žūties vietos juos lydėjo Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis vilkas, Algirdo bataliono karių būrys, Edgaro mama su broliu, Secialios Paskirties Oro Desanto Būrio vadas Pranas Kasteckas su žmona Jolanta ir kiti vilkai...Prie Edgaro žūties vietos mus pasitiko Gedimino Štabo bataliono garbės sargybos kuopos kariai ir pagerbė žūties vietą, Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko gėlių puokšte. Bendražygiai uždegė žvakeles Edgaro atminimui ir atidavė jam pagarbą...

       Sekanti stotelė buvo prie Antakalnio kapinių kur mūsų vėl laukė Garbės sargybos kuopos kariai, Algirdiečiai pagerbė bendražygio atminimą gėlių vainiku, o mes, kaip ir visada, pasidalijome prisiminimais apie Edgarą...

        Švento Ignoto, Lietuvos kariuomenės, Vilniaus įgulos bažnyčioje, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas plk.ltn. Rimas Venckus paaukojo mišias už Edgaro atminimą ir pasidalijo nuostabiu pamokslu kuris ne vienam leido susimąstyti apie draugystės vertę ir tikrą karišką broliškumą. Mišių metu su gitara giesmes giedojo  Vitalijus Beconis, pirmojo šaukimo Lietuvos kariuomenės karys, artimai pažinojęs velionį Edgarą. Vitalijus pasidalijo daina apie Edgarą, kurią sukūrė Normundas Valteris, pats autorius žuvo užvažiavus ant minos, kai tarnavo Bosnijoje ir Hercegovinoje...https://www.youtube.com/watch?v=BUT9_2WOZlU.

         Po mišių susirinkome prisiminimų popietei kur dalijomės prisiminimais apie Edgarą, apie save ir ragavome patį skaniausią pasaulyje "vilkų" tortą kurį mums iškepė Jolanta Kasteckienė. O visą renginį padėjo organizuoti LK Strateginis Komunikacinis Departamentas Lietuvos kariuomenės vado pavedimu - DIDŽIULIS JUMS AČIŪ, VISŲ VILKŲ VARDU!

     Sakoma, kad geriau viena nuotrauka nei tūkstantis žodžių:

edgar 2 edgar3 edgar4 edgar5 edgar6 edgar7 edgar8 edgar10 edgar11 edgar12 edgar13 edgar14  

P.S. tekstas vilkų klubo administracijos, nuotraukos Mindaugo Abaravičiaus. (nuoroda į video klipą iš www.youtube.com)

Komentuoti