Aprašymas

Autorius Audrius Demenius

Paskelbta: 2010 gegužės 20

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros formuotos savanoriškumo principu.

1991 metų sausį, kai 1991 sausį Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų.

1991 m. sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis tarnybos laikraščio „Savanoris" numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.

Kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose.

1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.

1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1991 metų pabaigoje pradėti saugoti svarbiausi Lietuvos strateginiai objektai.

Savanorių padaliniai padeda likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius. 1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Baltarusijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu. 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, palaikė viešąją tvarką.

Savanorių pajėgos dalyvavo pirmosiose kariuomenės pratybose „Barjeras-93", taip pat vėliau - pratybose „Pavasario vėjai" (1997-1998m.), „Baltijos iššūkis" (1998m.), „Gintarinė viltis" (2001; 2003; 2005; 2007 m.) ir kitose.

Nuo 1994 m. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose. 1994-ais metais Savanorių pajėgų profesinės karo tarnybos kariai dalyvavo pirmojoje Lietuvos kariuomenės misijose UNPROFOR (Jungtinių Tautų apsaugos pajėgos), vėliau - IFOR (Taikos įvedimo pajėgos Bosnijoje ir Hercegovinoje), SFOR (Stabilizavimo pajėgos) LITCOY, LITPLA ir kitų kontingentų sudėtyse.

1995 metais KASP štabe pradėtas organizuoti konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę", vėliau tapęs tradiciniu.

1996 metais pirmąkart Lietuvoje lankėsi Pensilvanijos nacionalinės gvardijos delegacija, vadovaujama tuometinio jos vado gen. mjr. J.V. Makvėjaus. Prasidėjo tarptautinis JAV PNG bendradarbiavimas su savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba.

1997 metais prasidėjo KASP bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės Teritorinės kariuomenės Karališkaisiais airių šauliais.

1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai - KASP.

1999 m. su Švedijos savanorių ryšininkų organizacija FRO ir KASP pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios dėka pradėtos organizuoti tarptautinės ryšininkų pratybos „Lauko diena".

Juozo Lukšos vadų mokymo centre, Vilniuje, nuo metų pradžios įgyvendinta nauja mokymo sistema. Pradėti rengti specialūs Instruktoriaus Nr. 1, Vadybos Nr. 1, Išgyvenimo, Granatsvaidžio RPG-2 instruktoriaus ir Kovinio patrulio kursai.

Rudenį surengti mokymai „Konfliktas-98".

2000 m. rugpjūčio 21-27 Norvegijoje, Evjemoene vykusiame Pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionate Savanorių pajėgų sportininkės eilinės Vilma Rudzenskaitė, Dainora Alšauskaitė, Renata Misiūnaitė ir Ieva Sargautytė užėmė pirmąją vietą moterų bendrakomandinėje įskaitoje.

2000 metais pravesti pirmieji iš Švedijos gauto beatošliaužio pabūklo M 60 artilerininkų instruktorių kursai.

2002 m. pavasarį KASP rinktinėse prasidėjo atrankos į greitojo reagavimo būrius (GRB) antrasis etapas. 

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą savanorių rengimo programą Juozo Lukšos VMC parengė Skyrininko kurso programą, kuri nuo balandžio mėnesio pradėta įgyvendinti KASP mokymo centruose.

2002 birželio mėnesį KASP orkestras, vadovaujamas ltn. Ričardo Čiupkovo, pakviestas dalyvauti tarptautiniame pučiamųjų instrumentų festivalyje „Auksinė lyra", tapo šio festivalio laureatu.

Karštą vasarą įsisiautėjus miškų ir durpynų gaisrams kariai savanoriai ugniagesiams padėjo gesinti gaisrus Ignalinos ir Vilniaus rajonuose.

2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.

2003 metų sausio mėnesį Didžiosios Kovos rintinės kariai savanoriai JAV prezidento Džordžo Bušo vizito į Lietuvą metu saugojo Vilniaus oro uosto prieigas.

2003 metais Lietuvą, Latviją ir Estiją pakvietus į NATO, teritorinė gynyba prarado buvusį savo aktualumą ir buvo transformuota į kolektyvinę gynybą. Savanorių pajėgos buvo pradėtos reformuoti iš struktūros, orientuotos į teritorinę krašto gynybą, į modernaus rezervo struktūrą, organizuotą pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti plataus spektro užduotis, dalyvauti tarptautinėse operacijose.

2003 metais Krašto apsaugos savanorių pajėgose pradėta intensyviai dirbti Tarptautinių misijų linkme. Vykdyti humanitarinės užduoties į Persijos įlankos regioną, po specialaus pasirengimo Danijoje, išvyko logistų grupė, suformuota iš KASP karių, turinčių reikiamą techninį išsilavinimą ir pasirengimą.

2004 metų kovo 17 dienos Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 287 į tarptautines operacijas leista siųsti ir karius savanorius. Iki tol į misijas atrankos būdu vykdavo pavieniai Savanorių pajėgų profesinės karo tarnybos kariai.

Tų pačių metų balandžio mėnesį kariai savanoriai perėmė tarptautines operacijas Balkanų regione iš reguliariųjų pajėgų karių.

Kariai savanoriai (aktyviojo rezervo kariai) tarptautinėse operacijose panaudojami ir kaip pėstininkai, ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai. Tokia tvarka į tarptautines operacijas jau keletą dešimtmečių siunčiami savanoriškumo pagrindu organizuotų pajėgų kariai Jungtinės Karalystės Teritorinėje kariuomenėje ir JAV Nacionalinėje gvardijoje. Su šiomis pajėgomis Lietuvos savanorius sieja ilgametis bendradarbiavimas.

2004 m. birželio mėnesį, iš Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių savanorių būrys dalyvavo tarptautinėse pratybose BALTOPS, Lenkijoje.

2003 m. liepos mėnesį, įvykus sprogimui Ukmergės gelžbetonio gamykloje, Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoriai dalyvavo nelaimės pasekmių likvidavimo darbuose. Savanoriai valė griuvėsius, ieškojo po jais likusių nukentėjusiųjų.

2004 m. rugsėjo 9 dieną Savanorių pajėgų štabe pirmą kartą apsilankė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadė gen. mjr. Džesika Rait.

2004 metų rudenį, spalio 1-8 dienomis KASP kartu su Danijos Home Guardu pirmą kartą organizavo stambaus masto tarptautines pratybas „Baltijos dvasia". Pratybos vyko Ignalinos rajone, pratybose dalyvaujantys kariai vykdė teritorijos ir strateginių objektų apsaugą, kitas užduotis.

Nuo 2004 m. pabaigos, LDK Būtigeidžio dragūnų mokomasis batalionas priskirtas Savanorių pajėgoms. Nuo tada visi KASP padaliniai tarptautinėms misijoms rengiami šiame batalione, Klaipėdoje, kur yra tam reikalinga infrastruktūra, poligonas.

2005-ais metais Kosovo Mitrovicoje taikos rėmimo misiją atliko pirmoji iš karių savanorių suformuota žvalgų kuopa BALTSQN-11. Tuo metu Kosove iš viso tarnavo 130 Lietuvos karių, visi iš Savanorių pajėgų.

Misiją tarptautinių NATO Kosovo pajėgų (angl. KFOR) sudėtyje iki Lietuvos karių misijos baigimo regione 2009 m. birželį iš viso atliko dešimt KASP būrių ir vieną kuopa - BALTSQN-11.

2005 m. liepos 1 d. reorganizuota Kęstučio apygardos 9 rinktinė. Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės (Klaipėda) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.

2005 m. rugsėjo 1 d. reorganizuota KASP Tauro apygardos 4-oji rinktinė (Marijampolė). Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.

2006 m. rugsėjo 17-23 dienomis Kairių poligone ir Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione vykusiose pratybose „Baltijos dvasia-2006" dalyvavo daugiau nei 650 karių. Kartu su lietuviais taikos rėmimo operacijų mokėsi Danijos karių kuopa į mokymus atvykusi kartu su technika ir ginkluote ir būrys karališkųjų airių šaulių. Pratybos buvo organizuotos pagal Lietuvos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Danijos bendradarbiavimo programą. Vienas iš pagrindinių pratyboms „Baltijos dvasia-2006" keltų tikslų - pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą, vykdant taikos rėmimo operacijas, treniruoti Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, Savanorių pajėgų štabo ir kitų padalinių sugebėjimą vykdyti taikos rėmimo operacijas daugianacionalinėje aplinkoje.

Pratybose „Baltijos dvasia-2006" veikusios taikdarių pajėgos - daugianacionalinis batalionas buvo suformuotos Dariaus ir Girėno rinktinės pagrindu. Kartu su danų ir britų vienetais bataliono sudėtyje dalyvavo ir tarptautinėms operacijoms Kosove bei Afganistane besirengiantys KASP misijų vienetai - KFOR-15 ir PAG-4. Daugianacionaliniam batalionui vadovavo plk. ltn. Romanas Satkus.

2006 metų rugsėjo 29 dieną, reorganizuota KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė. Jos padaliniai ir kariai įsiliejo į Vyčio apygardos 5-osios rinktinės sudėti.

Organizuojami tarptautiniai „Klevo lankas-2006" („Maple Arch-2006").Tarptautinės pratybos „Klevo lankas" tai bendras ir tęstinis keturių valstybių - Kanados, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos projektas. Pirmosios pratybos Klevo lankas įvyko 1999 metais Lenkijoje. Pratybų tikslas - nacionalinių karinių vienetų rengimas NATO taikos rėmimo operacijoms.

2006 metais „Klevo lankas" sugrįžo į Lietuvą, pratybose dalyvavo daugiau nei 300 karių iš Lietuvos ir partnerių valstybių.

2006 metų kariai savanoriai pradeda dalyvauti misijose kaip funkciniai specialistai. KASP pagrindu suformuotuose PAG vienetuose jei tarnauja civilių ir karių bendradarbiavimo specialistais, visuomenės informavimo karininkais, ryšininkais.

2006 metų rudenį, Afganistane, Goro provincijos atkūrimo misijoje dalyvavo ketvirtoji Lietuvos karių pamaina PAG-4, vadovaujama plk. Almanto Leikos, suformuota Savanorių pajėgų pagrindu. PAG-4 - buvo pirmasis tokio dydžio KASP vienetas suformuotas ir parengtas aukštesnio intensyvumo misijai Afganistane.

2008-2009 m. Goro provincijoje tarnybą atliko PAG-8, taip pat suformuota Savanorių pajėgų pagrindu. PAG-8 pagrindas buvo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai. Misijai vadovavo plk. Vytautas Reklaitis.

10-oji Goro provincijos atkūrimo grupės pamaina (PAG-10) suformuota KASP Dainavos apygardos 1-iosios rinktinės (Alytus) karių pagrindu. PAG-10 vadas - plk. Gediminas Macijauskas.

Nuo 2003 metų iki dabar daugiau kaip 800 Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane.

2004-2008 metais Savanorių pajėgose suformuoti specializuoti padaliniai: civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa, perkėlų būrys (prie perkėlų kuopos kartu su J.Vitkaus inžinerijos batalionu), KASP rezervinė kuopa Specialiųjų operacijų junginio užduotims vykdyti, (kartu su Vytauto Didžiojo jėgerių batalionu), Karo policijos kuopa bei Karo medicinos rezervo vienetas (KMRV), susidedantis iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų medicinos kuopos ir karo medicinos rezervo vieneto valdymo grupės iš Karo medicinos tarnybos. Bendradarbiaujant su Romualdo Giedraičio Artilerijos batalionu taip pat yra rengiami kariai savanoriai - artileristai, kurie gali paremti Artilerijos batalioną.

2009 metų rugsėjo 30 dieną  savo veiklą nutraukė KASP aviacijos rinktinė. Rinktinės orlaiviai perskraidinti į Karinių oro pajėgų aviacijos bazę, personalas perkeltas į tarnauti į Karines oro pajėgas ir kitus Lietuvos kariuomenės dalinius.

2009 metų spalio mėnesio vykusiuose mokymuose „Rudens šviesa" dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai, nuo 2010 metų pradžios taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budintys kartu Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionais.

 

Šaltinis: Lietuvos kariuomenės tinklalapis

Aprašymas

Autorius Audrius Demenius

Paskelbta: 2010 gegužės 20

Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.

Aprašymas

Autorius Audrius Demenius

Paskelbta: 2010 birželio 11

1991 m. pradžio­je, po sau­sio įvy­kių, Aukščiau­sio­ji Ta­ry­ba pri­ima spren­di­mą dėl pir­mo­jo jau­nuo­lių šau­ki­mo į būti­nąją ka­ro tar­ny­bą. Krašto ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius But­ke­vi­čius, vyk­dy­da­mas Aukščiau­sio­sios Ta­ry­bos spren­di­mą, sa­vo 1991 m. va­sa­rio 22 d. įsa­ky­mu Nr. 13 „Dėl mo­ky­mo pro­ce­so ge­ri­ni­mo“ su­jun­gė At­ski­rąją ap­sau­gos ir Gar­bės sar­gy­bos kuo­pas į vie­ną ben­drą jun­gi­nį, ku­ris pa­va­di­na­mas Mo­ko­muo­ju jun­gi­niu ir pa­da­li­ja­mas į 1-ąją ir 2-ąją kuo­pas. Jun­gi­nio va­du ski­ria­mas Čes­lo­vas Je­zers­kas, šta­bo vir­ši­nin­ku – Al­gis Vai­če­liūnas, I kuo­pos va­du – Ri­man­tas Bal­tušis, II kuo­pos va­du – Pra­nas Kas­tec­kas. Jun­gi­nys bu­vo kom­plek­tuo­ja­mas sa­va­no­rišku­mo prin­ci­pu. Tai­gi Mo­ko­ma­ja­me jun­gi­ny­je bu­vo pra­dėti reng­ti pir­mie­ji ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sky­ri­nin­kai, būri­nin­kai ir būrių va­dai – taip bu­vo ruo­šia­ma­si pir­mo­jo būti­no­sios ka­ro tar­ny­bos ka­rių pri­ėmi­mui. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad įkūrus šį jun­gi­nį pra­si­dėjo jau tik­ras gy­ve­ni­mas – griežta die­no­tvarkė, mo­ky­mai ir pra­ty­bos. Nors daug dėme­sio bu­vo ski­ria­ma fi­zi­niam pa­si­ren­gi­mui, bet ka­riai mo­kėsi ir šau­dy­ti, ir šok­ti iš lėk­tu­vo, ir tak­ti­nių gud­ry­bių. Ras­da­vo­si vis dau­giau ir gry­nai ka­riškų užduo­čių.

Aprašymas

Autorius Gintaras Vidzickas

Paskelbta: 2010 spalio 24

TREČIAS DRAGŪNŲ „GELEŽINIO VILKO“ PULKAS

 

Kovų su lenkais įkarštyje 1920m. baigiantis, ypač Želigowskiui užėmus Vilnių. Lietuvoje labai pakilo karingos nuotaikos. Sumanyta steigti kavalerijos dalė ją tradiciškai surišant su Vilniumi. Steigiamojo Seimo atstovas kpt. Ladas Natkevičius pasiūlė organizuoti iš savanorių raitininkų šimtines, pavadinant jas Geležinio Vilko šimtinėmis. Neilgai trukus, tų šimtinių kareivius pradėta vadinti tiesiog vilkais.

Pirmoji šimtinė pradėjo steigtis 1920m. spalio 6-7d. Aukšt. Panemunėje, bet spalio 16 d. persikėlė į Raudondvarį. Šimtinės vadu buvo  paskirtas kpt. L. Natkevičius. Savanorių pradžioje buvo nedaug, bet tai buvo daugiausia labiau apsišvietę žmonės. Spalio 22d. šimtinė gavo kiek lengvų ginklų, balnų ir 13.000 auksinų. Spalio 31d. šimtinėje jau buvo 10 karininkų, 129 vilkai ir 12 arklių. Lapkričio 1d. Šimtinė perėmė plk. Litvinas. Lapkričio 10 d. šimtinė jau suskirsyta į 4 būrius, joje yra 10 karininkų. 175 vilkai ir 21 arklys. Ji augo ir toliau: lapkričio 30 d. joje buvo 10 karininkų, 307 vilkai ir 125 arkliai, ryšių komanda ir nerikiuotės komanda.

Gruodžio 7 d. KAM raštu Nr.5671 šimtinė performuota į 3-ą Raitininkų Geležinio Vilko pulką. Plk. Litvinas pasiliko pulko vadu, o kpt. L. Natkevičius paskirtas pulko vado padėjėju. 1921m. Sausio mėnesio pulko dokumentuose pažymėta, kad pulką piniginėmis aukomis rėmė įvarios visuomeninė organizacijos. Pulke tuo metu tarnavo poetas Kazys Binkis, parašęs žodžius greit išplitusiam „Geležinio Vilko maršui“. Pulke organizuojama griežikų komanda ir kulkosvaidžių komanda, kuri buvo priskirta prie 1-o Eskadrono, turėjusio būti parengty išvykti frontan. Buvo ir nemalonumų: pulke tarnavę du broliai vokiečiai karininkai Brandenburgai iš pulko pabėgo, išsivesdami ir 2 nerikiuotės arklius.