- Aprašymas
- Autorius voras 2018 04 17
- Paskelbta: 2018 balandžio 16
2018 metų balandžio 16 d. mirė ilgametis krašto apsaugos sistemos narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos pulkininkas leitenantas Zigmas Polinauskas (gim. 1949).
Tarnybą LR krašto apsaugos sistemoje Z. Polinauskas pradėjo 1991 m. birželį Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD) Mokomojo junginio fizinio paruošimo viršininku. Nedelsdamas jis įsteigė parašiutinio ir stendinio šaudymo būrelius prie KAD Mokomojo junginio ir jau 1991 m. vasarą organizavo pirmuosius atkurtos Lietuvos kariuomenės karių šuolius parašiutu.
Nuo 1991 m. gruodžio karininkas ėjo Lauko kariuomenės brigados Kovinio parengimo skyriaus viršininko pareigas, 1992 m. pradžioje tapo šios brigados Kovinio ir desantinio parengimo skyriaus viršininku. Nuo 1993 m. kovo 1 d. ėjo Lauko kariuomenės 1-osios motodesantinės brigados „Geležinis Vilkas" Specialaus paruošimo tarnybos, o nuo 1994 m. gegužės – parašiutinio paruošimo skyriaus viršininko pareigas. 1998 m. vasarį Z. Polinauskas tapo tuometinės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" štabo S-3 skyriaus parašiutinio parengimo, o 1999 m. gegužę – S-3 Planavimo skyriaus vyr. specialistu. Tarnybos pabaigoje, 2000 m. vasario–spalio mėn. vadovavo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Parašiutinio rengimo centrui.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir bendražygiams.
„Tarnybos eigoje man ne kartą yra tekę bendrauti su Zigmu. Pamenu jį kaip garbingą karininką. Tai liudija ir vienas man žinomas įvykis, kuriame jis dalyvavo. Turiu omenyje atvejį, kuomet Zigmas su kitais kolegomis kariniu lėktuvu An-2 kilo atlikti eilinio šuolio parašiutu. Skrydžio metu lėktuvo variklis netikėtai užsidegė ir netrukus nustojo veikęs. Lėktuvo pilotai, suvokę, kad sėkmingai nutupdyti lėktuvo gali ir nepavykti, nedelsiant liepė parašiutus turėjusiems kariams šokti iš lėktuvo. Nepaisant akivaizdžios grėsmės gyvybei Zigmas, kaip ir kiti kolegos, pasielgė ypatingai garbingai – atsisakė šokti iš lėktuvo ir jame palikti parašiutų neturėjusius pilotus. Tiesa, tąkart pilotams pavyko sėkmingai nutupdyti orlaivį ir visi liko gyvi, bet tokie karių poelgiai pavojaus akivaizdoje daug ką pasako apie jų vertybes", - atsiminimais dalijosi gen. ltn. J. V. Žukas.
Už nuopelnus Lietuvos aviacijai dim. plk. ltn. Z. Polinauskas buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Dariaus ir Girėno medaliu, už nuopelnus Lietuvos kariuomenei – Kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, brigados „Geležinis Vilkas" garbės ženklu bei vardiniu ginklu.
informacija panaudota iš KAM tinklalapio
- Aprašymas
- Autorius voras 2018 02 21
- Paskelbta: 2018 vasario 20
"...mes dar turim jegos, dar galim pakelti ginklus
Dar galim eiti i prieki ir nesvarbu kas bus
Ir tebunie liksim, vienas pries kelis simtus
Ir tebunie, as zusiu bet busiu laisvas, laisvas ir teisus..."
- Aprašymas
- Autorius voras 2018 02 15
- Paskelbta: 2018 vasario 14
Brangūs bendražygiai
su 100-uoju gimtadieniu. Mes buvome kai mūsų reikėjo Lietuvai, likime su ja visada, nes ji to verta...
- Aprašymas
- Autorius voras 2018 02 06
- Paskelbta: 2018 vasario 06
Karininkas tai vadas
prisiimantis ne nuopelnus, o atsakomybę ne tik už savo, tačiau ir už kiekvieno jam patikėto kario veiksmus ir rezultatus.
Brigados generole Raimundai Vaikšnore, sveikiname ir didžiuojamės, kad vilkų brolija pasipildė dar vienu aukščiausio lygio karininku su kuriuo mums bus buvo, yra ir bus garbė tarnauti, kariauti, o svarbiausia saugoti savo tėvynę Lietuvą.
Dieve saugok Lietuvą, o mes tau padėsim.
sveikina Vilkų klubas
foto: www.kam.lt
- Aprašymas
- Autorius voras 2018 01 13
- Paskelbta: 2018 sausio 12
Brangūs bendražygiai,
su kiekvienais metais mūsų atmintis byloja, kad tada, 1991 metų sausio mėnesį, mes kovojome patį svarbiausią savo gyvenimo karą - už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Mūsų pasiaukojimo, mūsų jaunatviško entuziasmo ir meilės Tėvynei prasmė negali būti užgošta kasdienių rūpesčių ar nusivylimų. Mūsų neliko mažiau ir nepasidarė daugiau. Mūsų yra tiek kiek ir buvome tada - parlamente, prie televizijos bokšto, Konarskio gatvėje...kasmetai mes netenkame savo bendražygių, tačiau jų atmintis niekada nebus ištrinta iš mūsų atminties, nes žmogus gyvas tol, kol apie jį atsimename...Todėl jie visada su mumis...
Nuoširdžiausiai sveikiname su mūsų pergalės, Laisvės gynėjų diena ir turime tikrą teisę didžiuotis savo neįkainojamu indėliu į Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Mes kovojome ir mes nugalėjome. Ačiū jums Laisvės gynėjai, garbė jums ir šlovė už tai, kad mūsų vaikai gyvena ir mokosi Nepriklausomoje Lietuvoje.
vilkų klubo administracija