Netektis vilkų šeimoje - mūsų gretas paliko Marius Milevičius

Aprašymas

Autorius Edita Vintienė

Paskelbta: 2019 liepos 22

Šių metų liepos 22 d. 8 val.50 min., po sunkios ligos, mirė dimisijos kpt. Majeris Milevičius (1958-06-09 – 2019-07-22).

Dimisijos kpt. Majeris Milevičius tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. gegužės mėn. savanoriu, o tų pačių metų lapkričio 23 d. davė savanorių priesaiką. 1991 m. sausio 8-12 d. gynė Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį saugojo Lietuvos Respublikos Parlamentą. 1991 m. vasario 3 d. įstojo į Mokomojo junginio Vilniaus kuopą ir buvo paskirtas skyrininko pavaduotojo, vėliau – būrio vado pareigoms. Birželį buvo perkeltas į Kauno kuopą ir tų pačių metų rugpjūčio 29 d. paskirtas kuopos vadu. Kuopos vado pareigas ėjo iki 1991 m. gruodžio 1 d. Įkūrus Kauno regione motodesantinį batalioną „Geležinis Vilkas“ (vėliau batalionas pervardintas į Atskirąjį Jėgerių batalioną), 1991 m. gruodžio 3 d. paskirtas bataliono l – osios kuopos vado pavaduotoju. 1991 m. gruodžio 17 d. suteiktas vyresniojo leitenanto karinis laipsnis, 1993 m. gruodžio 17 d. – kapitono karinis laipsnis. Nuo 1994 m. rugpjūčio 17 d. iki 1995 m. gegužės 1 d. vykdė 2-osios kuopos vado, vėliau Kauno atskirojo Jėgerių bataliono Mokymo centro viršininko, Štabo kuopos vado ir kitas pareigas.

Už nepriekaištingą tarnybą apdovanotas Sausio 13 medaliu, 1996-03-07 Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 1993-10-27 garbės ženklu ,,Geležinis Vilkas“, vardiniu ginklu. 1999-04-22 „Spec. pajėgų“ ženklu antsiuvu. 1999-11-11 Vytauto Didžiojo jėgerių batalione kpt. M. Milevičiui suteiktas ,,Garbės jėgerio" vardas bei už nuopelnus Lietuvai, jis apdovanotas ,,Jėgerio" durklu Nr. 011. 2000 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu išleistas i atsargą. 

Velionis bus pašarvotas š. m. liepos 23 d. 14 val. Kauno Šventosios dvasios bažnyčios Šilainių 1-ojoje šarvojimo salėje (adresu Milikonių g. 18, Kaunas). Už velionį Šv. mišios bus aukojamas š. m. liepos 24 d. 8 val., Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (dar žinoma kaip Kauno Soboras, rytinėje Laisvės alėjos dalyje).

Velionis išlydimas iš šarvojimo vietos (Milikonių g. 18 , Kaunas) trečiadienį, š. m. liepos 24 d. 13 val., į Taboriškių kapinėse.

Birželio 6-oji Geležinio vilko įkūrimo diena

Aprašymas

Autorius Voras 2019 06 04

Paskelbta: 2019 birželio 04

    1992 metų birželio 6 ąją Lietuvos respublikos Aukščiausiojo atkuriamojo seimo pirmininkas profesorius Vytautas Lansbergis pasirašė Geležinio Vilko vardo suteikimo aktą.

     Istorija prasideda ne nuo aktų, ji prasideda nuo žmogaus siekio ir nusiteikimo įveikti jo ir jo artimųjų gyvenimus žlugdančias sistemas. Taip atsirado Lietuvos žmonių siekis sutraukyti Sovietų užkabintą prievartos ir okupacijos jungą bei tapti laisva ir nepriklausoma valstybe, tokia kokia buvo per tūkstančius metų. Mes stojome ginti parlamentą, mes nepabūgome tankų prie televizijos bokšto, mes pasiryžome atiduoti savo gyvybes jei tik to prireiks.

Sveikiname Generolą Česlovą Jezerską su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu!

Aprašymas

Autorius Voras 2019 05 14

Paskelbta: 2019 gegužės 13

Brigados generolui Česlovui Jezerskui - 70 metų!

Kiekvienas karininkas turi galimybę užsitarnauti karinį laipsnį, tačiau nedaugelis karininkų tampa lyderiais ir tikrai ne į kiekvieną karininką yra kreipiamasi su pagarba- VADE.

Gerbiamas VADE, mums yra didžiulė garbė, kad turėjome galimybę kartu su jumis ne tik tarnauti Mokomajame junginyje, Geležinio vilko brigadoje ir tiesiog Lietuvos kariuomenėje, tačiau augti ir bręsti kartu su mūsų augančia ir bręstančia Nepriklausomybe. Mes buvome tie Nepriklausomybės šaukliai ir vaikai kuriuos jūs auginote, įkvėpėte ir vedėte į priekį, jūs visada buvote mums ne tik vadas, tačiau daugiau jūs buvote mūsų - Tėvas.

Jūs mokėte mus saugoti ir ginti, tikėti ir pasitikėti vienas kitu, vertinti tas vertybes dėl kurių mes kovojome. Jūs niekada nepalikdavote mūsų likimo valiai ir nors reikalaudavote iš mūsų labai griežtos atsakomybės, tačiau iš kitos pusės jūs neleisdavote ir kitiems mūsų skriausti. Kai turi vadą už kurio jautiesi saugus, tada turi ir tvirtą tikėjimą bei pasitikėjimą savo jėgomis, o tada gali nors ir kalnus nuversti. Tik dėka jūsų, mes jautėmės tvirti ir galingi, mes buvome tiesiog - nenugalimi.

Mes visada tarnavome taip, kad neišduotume ir nenuviltume jūsų pasitikėjimo mumis, o įskiepytas tikėjimas mūsų valstybės karių istoriniais pavyzdžiais bei didvyriškais žygiais, mus įkvėpdavo patiems bebrotiškiausiems išbandymams ir pergalėms.

Tik tokių kaip jūs vadų dėka, mes nugalėjome Sovietus, mes nugalėjome savo asmenines baimes, mes sukūrėme Lietuvos kariuomenę, ir mes ne tik, kad nebijojome mirti, mes tai laikėme garbe, kadangi žinojome už ką ir kodėl mes esame pasirruošę paaukoti savo gyvybes.

Jūs buvote mūsų pavyzdys ir tiesiog mūsų šeimos galva - Tėvas. Kiekvienas sūnus gali tik pasvajoti apie tokį auklėjimą ir apie tokį gyvenimo pavyzdį ir patirtį kurią jūs dovanojote mums. Ir tikrai, ne kiekvienas tėvas sugebėtų užauginti savo vaikus tokioje sudėtingoje istorinio laiko terpėje kokioje jūs auginote ir auklėjote mus. Mūsų nebuvo daug, gal koks pora šimtų, tačiau su jumis mes buvome pasiruošę ir legionus velnių nugalėti bei pragaro liepsnas užgesinti - jei tik įsakysit.

Gerbiamas Vade, su gimtadieniu, su jubiliejiniu.

Kad ir po tiek metų, mes kaip ir šiandien bendroje rikiuotėje, pasiruošę ir toliau versti kalnus - Dėl mūsų laisvės, dėl Lietuvos.

Mokomojo junginio karių veteranų vardu - vilkų klubas.