- Aprašymas
- Autorius Aleksiejus Gaizevskis
- Paskelbta: 2011 sausio 13
Šiais 2011 metais vasario 22 dieną sukanka lygiai 20 metų kaip buvo įkurtas Mokomasis Junginys kuriam vadovavo Česlovas Jezerskas (atsargos brigados generolas).
1991 m. iškart po sausio įvykių, Aukščiausia Taryba priima sprendimą dėl šaukimo į būtinąją karo tarnybą ir KAD direktorius Audrius Butkevičius 1991 metais vasario 22 dieną išleido įsakymą Nr.13 „dėl mokymo proceso gerinimo“ kuriuo sujungė Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas į vieną bendrą junginį, kuris buvo pavadintas MOKOMUOJU JUNGINIU ir padalijamas į dvi kuopas. Pirmajai kuopai vadovauti buvo paskirtas – Rimantas Baltušis, antros kuopos vadu skiriamas – Pranas Kasetckas. Junginio vadas – Česlovas Jezerskas, o štabo viršininkas – Algis Vaičeliūnas (brigados generolas).
Mokomasis junginys buvo pirmoji ir tikroji reguliariosios kariuomenės karinė formuotė kurios pagrindu buvo suformuota „Geležinio vilko“ brigada. Šiame padalinyje buvo išugdyta skyrių, būrių ir kuopų vadai kurie 1991 metų lapkričio 14 dieną priėmė pirmuosius pradinės privalomosios tarnybos karius ir būtent iš Mokomojo junginio karių išsiųstų į kitus miestus ir regionus perimti Sovietų karinius objektus buvo pradėti formuoti „Geležinio vilko“ batalionai kurie iki šios dienos yra pagrindiniai Lietuvos kariuomenės koviniai pajėgumai.
Mokomojo junginio kariai, nuo pat pirmos dienos pradėjo vykdyti Lietuvos valstybės strateginių objektų apsaugą, svarbių asmenų apsaugą, vykdė kovines operacijas reaguodami į OMON‘o ir kolaborantų išpuolius bei užtikrino kovinį mokymą ir rengimą okupacinėmis sąlygomis. Kaip pavyzdį galima pateikti Prienų rajone, Pociūnų aerodrome vykdytą Mokomojo junginio specialios paskirties būrio parašiutinį ir kovinį rengimą šalia Sovietų desantininkų bazės. Šiam padaliniui vadovavo Pranas Kasteckas.
Mokomojo junginio kariai buvo rinktiniai kariai atėję iš Krašto Apsaugos Departamento, Aukščiausios Tarybos gynėjų gretų, Šaulių sąjungos, karių savanorių, pasienio ir pan. Labai griežta disciplina, aukšti reikalavimai, nuolatinis fizinis rengimas (kartais iki trijų treniruočių per dieną) labai greitai atrinko pačius stipriausius, ištvermingiausius ir kantriausius karius, o silpnesni arba buvo priversti išeiti ir ieškotis lengvesnės tarnybos vietos arba visai palikti Krašto apsaugą. Tiesa ne visi kariai išėjo savo noru, nemažai karių tiesiog nebegalėjo likti junginyje dėl medicininių sveikatai reikalavimų (dalis sveikatos sutrikimų buvo susiję su traumomis patirtomis sausio įvykių metu, kovinių operacijų ar pratybų metu).
Šiai dienai nedaug buvusių Mokomojo junginio karių begalima rasti Lietuvos kariuomenėje, kadangi Mokomojo junginio kariai niekada neieškojo geresnės vietos po saule, nestovėjo eilėse prie medalių, neprašė rentų ir pagalbos. Dauguma karių tyliai sutikdavo jiems skiriamas užduotis, tarnybos paskyrimo vietas ir atidavę pagarbą vykdydavo visas jiems pavestas užduotis. Neieško jie ir šiandien savo pavardžių didvyrių ir didžiavyrių sąrašuose, bet kiekvienas Mokomojo junginio karys žino, kad vado įsakymas yra nesvarstomas, o vykdomas, kad kiekvieną skirta užduotis privalo būti įvykdyta, kad kiekvienas Mokomojo junginio karys iki pat savo mirties liks ištikimas duotai priesaikai kuri įpareigojo mylėti Tėvynę – Lietuvą.
Garbė ir šlovė jums Mokomojo junginio kariai, kad turėjau galimybę tarnauti su jumis, garbė ir šlovė jums už tai, kad nesižeminate ir neverkiate ant kiekvieno sutikto peties, kad jūs esate negerbiami ar Tėvynės skriaudžiami ir Garbė ir Šlovė jums už tai, kad jūs kaip ir prieš dvidešimt metų meilę Tėvynei tebeesate tikri Mokomojo junginio kariai – tikri vilkai.
P.S. Brangūs mano kovos bičiuliai, paminėdami savo įkūrimo 20-ąsias įkūrimo metines planuojamas susitikimas Vilniuje. Laikas ir vieta dar bus derinama, tačiau pasistenkite susiplanuoti savo veiklą ir darbus, kad galėtume susitikti ir paminėti savo įkūrimo jubiliejų ir pasidalinti savo prisiminimais bei ateities planais.