- Pradinis puslapis
- Grėsmės akivaizdoje
- Aprašymas
- Autorius Audrius Demenius
- Paskelbta: 2014 kovo 09
Paskutiniais mėnesiais pasaulis sudrebėjo nuo konflikto įsiplieskusio Ukrainoje. Tendencinga, tačiau antra olimpiada iš eilės ir antras konfliktas susijęs su Rusijos imperijos išsišokimais. Ir ne bet kokiais, o su kovinės technikos, kovinių laivų ir gyvosios jėgos įsiveržimais į svetimą šalį, šiuo atveju į Ukrainą.
Kaip skaudu bebūtų, tačiau eilinį kartą senoji Europa grėsmės akivaizdoje pasirodė pačiu gražumu – nepasiruošusi atremti mestą iššūkį. Nežiūrint į tai, kad Rusijos imperija niekada nebuvo nuspėjama ir visai nesvarbu, kad šalys, per jėgą buvusios Tarybų sąjungos sandraugoje, vienu balsu trimitavo „nepasitikėkite Rusijos lokiu snaudžiančiu už Kremliaus sienų" visgi mes užlipome ant to paties grėblio...
Juk tik prieš keletą metų turėjome Gruzijos konfliktą, kada Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją, pašeimininkavo kaip savo namuose ir prisiplėšę grobio atsitraukė atgal į savo Kremliaus urvus.
Šįkart su visa „pagarba" okupantams galima teigti, kad skirtingai nuo senosios Europos Rusija buvo pasiruošusi tiesiog idealiai. Dar keli metai prieš prasidedant pačiam konfliktui Ukrainoje, Rusija pradeda rinkti informaciją kuri galės būti naudinga kai ateis tinkamas laikas. Prieš kelis metus Rusijos televizija, vienoje iš Lietuvoje nuomojamų sodybų, Trakų rajone (kurių šimtai Lietuvoje), pradeda rinkti „kompromatą", kad Lietuvoje yra rengiamos grupuotės, tam kad Rusijoje galėtų suklastoti rinkimų rezultatus. Tą pačią filmuotą medžiagą Rusijos žvalgybininkai perteikia jau per Maidano prizmę kur Rusijos prezidentas V. Putinas per spaudos konferenciją pareiškia, kad Lenkijoje, Ukrainoje ir aišku Lietuvoje buvo rengiami ekstremistai Maidano revoliucijai įvykdyti. Čia jau gėda Rusijos išgirtajai žvalgybai, galėjo bent laikotarpį pakeisti, kadangi net Lietuvos premjeras A. Butkevičius net nebūdamas žvalgybos analitikas, pareiškė, kad šiais metais sniego tiek nebuvo, kiek parodė Rusijos televizija toje sodyboje Trakų rajone. Matyt propagandos departamentas „pataupė" ant „kompromato" ir nesukūrė labiau įtikinančio. Ryškiai Rusijos žvalgybos ir propagandos tarnybos yra labiau orientuotos į savo šalies vidų, o saviems žmonėms juk daug įrodymų ir nebūtina, Rusija yra taip „užzombinta", kad Putinas, rusų liaudies akivaizdoje, yra piešiamas kaip visagalis gelbėtojas ir teisingiausias valdovas, o jei kas blogai tai tik dėl to, kad „tie prakeikti kapitalistai iš Europos ir Amerikos viską pridarė, kad vargšė Rusijos tauta taip kenčia".
Siekiant supaprastinti savo okupantiškus veiksmus Rusijos Dūmoje buvo supaprastinti įstatymai leidžiantys Rusijos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržti į bet kurią šalį ir „gelbėti" savo atseit „skriaudžiamus" tautiečius. Juokingai graudu, tačiau yra žiaurios tiesos Čekų premjero žodžiuose kai jis pajuokavo, kad „reiktų uždrausti turistams iš Rusijos atvykti į mūsų šalį, kadangi tai gali būti pretekstas Rusijai „gelbėti" savo tautiečius".
Kaip jau buvo paminėta, šįkart Rusija pasiruošė daug geriau. Pirmoje eilėje Rusijos prezidentas savo imperiniams planams pradėjo ruoštis labai iš toli. Jam visiškai nebuvo svarbu, kad jo neparems tarptautinė bendruomenė. Jis pasitikėjo savo žvalgo patirtimi ir neabejotinai žvalgybos analitikų pateikta analize, kad senoji Europa yra pasidariusi daugiau gilios analizės, diskusijų, bet ne realių veiksmų organizacija. Tas tikrąja ta prasme „užmigdytas" senosios Europos budrumas buvo vienas iš V. Putino pasitikėjimo savo jėgomis kriterijų. Organizacija kuri susideda iš daugybės šalių bei su skirtingomis nuomonėmis, draskoma vidinių nesutarimų bei tarpusavio neaiškumų ir svarbiausia sukurtos dirbtinės priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių buvo pagrindinis „koziris" V. Putino rankose. V. Putinas pirma pasistengė, kad padarytų viską, kad Europa taptų maksimaliai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetinių išteklių. Jis sėkmingai blokavo visas pastangas, kad ES pasirengtų savo šalių vidinius planus su tikslu būti energetiškai nepriklausomais nuo vienos šalies monopolininkės – Rusijos. Tas manymas, kad „nėra čia ko bijoti" Rusijai buvo labai paranku ir ji visomis išgalėmis stengėsi užmigdyti visų budrumą, kad nei viena organizacija neturėtų galimybės tinkamai pasipriešinti Rusijai.
Rusija sukaupusi finansinius išteklius, už parduotą naftą ir dujas, reorganizavo savo kariuomenę padarydama ją mobilia. Neturėdama savų greitų atakos ir desanto laivų juos tiesiog nusipirko iš NATO šalies Prancūzijos. Dabar ironiškai, tačiau velniškai teisingai skamba seno Rusijos multiplikacinio filmuko frazė „postroiš korabl, - net kupliu"... Tam, kad Rusijos kariai būtų pasirengę kovoti su NATO pajėgomis jie sėkmingai siuntė savo karius mokytis anglų kalbos į Kanadą bei kitas „draugiškas" šalis. Rusija sustatė sau lojalias valdžias į kaimynines šalis ir manipuliuodama ekonominiais resursais ir su tuo susijusiais žmonių balsavimo rezultatais ėmėsi kontroliuoti valdžios institucijas „prastuminėdama" jai tinkamus įstatymus bei naudingus projektus. Rusija, sėkmingai manipuliuodama savo investuotais politikais, pasiekė tai, kad jai tiesiogiai įtakojant Rusijos kaimyninių šalių vyriausybės maksimaliai sumažino šalių kariuomenių finansavimą ir tuo praktiškai sustabdė kariuomenių vystymąsi. Tai buvo pasiekta, kad Rusijos kaimynės buvo paliktos prie senų kovinių technikų, ginkluočių, bei buvo minimaliai sumažintos išlaidos koviniam rengimui, o konkrečiai koviniams šaudymams. Buvo sukurtos sistemos priverčiant kariuomenes apsiriboti štabų mokymais bei pratybomis - kur pratybos vykdomos nepasitelkiant karių, o tik vykdomos SPP (sprendimų priėmimo proceso analizės). Visiems yra žinoma, kad biurokratija gimdo dar didesnę biurokratiją, kuo dažniau yra vykdomos pratybos be padalinių tai prieinama iki to, kad vis daugiau analizės elementų atsiranda ir visas planavimo laikas yra dirbtinai ištempiamas vis į ilgesnį laiką. Spėkime iš pirmo karto kam tai naudinga... teisingai – priešininkui kuris puola naudodamasis sėkmės efektu, ir eina tol kol jo nesustabdo. O kaip jį sustabdyti jei pirminis planas jį sustabdyti bus praėjęs, o naujas planas dar tik analizės „progrese"...
Sekantis Imperijos žingsnis buvo parengti istorinės tiesos „atstatymą". Taip pradeda atsirasti būtos ir nebūtos istorijos apie kunigaikščius kurie buvo „tikri slavai", istorijas kurios pradedamos dėstyti mokyklose, su tikslu, kad Rusijos visuomenė prisidėtų palaikant imperinius tikslus „atkuriant istorinę teisybę" ir atsiimant imperijos galias bei su tuo susijusias valstybės sienas. Jei Rusijos ar Baltarusijos gatvėje šiandien sustabdytumėte jaunuolį ir paklaustumėte kas yra Lietuva tai jis drąsiai atsakytų, kad tai Rusijos (Baltarusijos) dalis kuri tik dėka „geranoriškos Rusijos" buvo atiduota savivaldai, leidžiant įkurti savo valstybę, kuri dabar labai „nedėkingai elgiasi"...
Trečias žingsnis, tai vadinamų „tautinių mažumų" sukurstymas arba vidinių konfliktų skatinimas, kad kuo daugiau šalys būtų užsiėmusios savo problemomis ir netrukdytų imperijai siekti savo grobuoniškų tikslų. Prieš antrą pasaulinį karą Rusijos karinis atašė buvo apdovanotas vienu iš aukščiausių ordinų (iš Sovietų lyderio Stalino rankų) už įvykdytą užduotį – sukiršinant Lietuvių ir Lenkų tautas. Jei dabar pasižiūrėsime kiek bandoma investuoti į tą patį procesą manau, kad kai kurie politikai tikisi, kad gaus tuos pačius 30 Judo sidabrinių.... Nelaimei kol kas jiems sekasi labai sėkmingai - kurstant nesantaiką ypač tarp Lenkų ir Lietuvių. Dabar dar pradedama išnaudoti Baltarusijos kryptį ir stengiamasi maksimaliai išnaudoti daugiau rusakalbių apgyvendintus rajonus (Visaginas, Šalčininkai, Vilniaus rajonai) imamasi kurti nebūtas istorijas apie diskriminaciją, žeminimus, dvigubas pilietybes ir taip kurstomos tautinės neapykantos vieni kitiems.
Ketvirtas žingsnis, įžiebti tarp žmonių ugnį, kad prasidėtų tarpusavio konfliktai. Tada ginant „rusakalbių žmonių teises" galima drąsiai įvesti savo pajėgas ir diktuoti sąlygas.
Bet čia neapsieita be klaidų. Sunku tam kas patarinėjo Putinui dėl melo, bet viena iš esminių klaidų, kad šiaip jam nebuvo jokio realaus tikslo ar pagrindo meluoti, juk taip ar taip jis įvedė savo pajėgas į Ukrainą, tačiau melas iš jo lūpų virto net „gražu" žiūrėti kai Rusijos kariai, nors ir be skiriamųjų ženklų, tačiau oficialiai su visa karine technika su Rusijos kariuomenės valstybiniais numeriais ir dalinių skiriamaisiais ženklais, kirsdami Ukrainos sieną įėjo į Ukrainą , o Putinas akiplėšiškai visam pasauliui melavo per visus ruporus, kad tai ne jo kariai. Kita klaida, kad Rusijos kariai persirengę civiliais pradėjo užiminėti pastatus – juk tai buvo per daug akivaizdu, kad nebūtų tiesa. Ir pati didžiausia klaida tai visam pasauliui atskleistas klastingas veidas kai buvo oficialiai pareikšta: „mes pasiliekame sau teisę negrąžinti jums skolų..." - koks idiotas po tokių žodžių galėtų skolinti tokiai valstybei kurios patikimumas lygus visiškam nuliui?
Kai visas pasaulis tau sako, kad tu sergi, o pats vienas galvoji, kad „ne man viskas gerai", gal vis dėlto reiktų nueiti pas gydytoją?
Finansinis Rusijos krachas garantuotas, nors jie taip lengvai neatiduos įšaldytų savo sąskaitų ir tikrai nenorės prarasti pasitikėjimo savo žmonių akyse, kurie norės ir toliau gauti atlyginimus laiku. Turtingieji Rusai norės keliauti po pasaulį, jie norės save ir savo vaikus gydyti geriausiose Europos klinikose... o visa tai gresia, kad užsidarys. Juk Rusija gali sėdėti ant pačios didžiausios naftos ir dujų jūros, bet jiems visada reikės eurų ir dolerių kuriuos iki šiolei gaudavo be sustojimų. Rusijos biudžetas yra visiškai priklausomas nuo energetinių resursų eksportavimo į Europą. Rusijos oligarchai negalės taip staiga atsisakyti galimybių gauti milijonus iš eksporto bei atsisakyti savo vilų bei namų Alpėse ar savaitgalinių išvykų į Kretą... Dabar jiems reikia parodyti, kad dėl nemokamų pensijų, vėluojančių atlyginimų kalti kas nori tik ne Rusijos valdžia, bet Rusai nėra kvailiai... laikui einant jie tikrai sudės taškus ant i... ir tada Maidanas bus Rusijoje...
Kaip rezultatas ko gi vis dėlto reikia mums Lietuviams, pasimokyti, kokias išvadas mes privalome padaryti ir kokius žingsnius turėtume žengti, kad mūsų neištiktų Ukrainos likimas (o jis dar tik įsivažiuoja), juk imperijos taip lengvai nesustabdysime. Nežiūrint į tai, kad keletui politikų inicijuojant yra bandoma kažką daryti, kad būtų skiriama papildomų lėšų ir taip skylėtam Lietuvos gynybos biudžetui sulopyti, bet manoma, kad svarbiausia būtų imtis 10 žingsnių:
1. Išlaikyti LK esamą karinį personalo potencialą, ypatingai žvalgybos, ugnies paramos, inžinerijos, priešlėktuvinės gynybos, IT specialistus, kad jų brangiai kainavę mokslai ir patirtis būtų išsaugota ir perduota jaunajai kartai;
2. LK aprūpinti lengvaisiais sunkvežimiais ir lengvaisiais visureigiais, kad padaliniai būtų įgalinti greitai perdislokuoti visoje Lietuvos teritorijoje;
3. Žvalgybos padaliniai turėtų būti aprūpinti lengvaisiais visureigiais, kad būtų padidintas jų mobilumas ir efektyvumas, radijo ryšys čia nebūtų paskutinėje vietoje;
4. Kuo skubiau suformuoti snaiperinius būrius ir aprūpinti juos moderniais ginklais bei stebėjimo priemonėmis. Snaiperiai neįkainojamas ginklas visomis mūšio sąlygomis tiek mieste tiek ir miške;
5. Inicijuoti mažų padalinių taktikos mokymą ir padalinių rengimą miesto sąlygomis panaudojant visus kovinės paramos elementus: žvalgybą, prieštankininkus, inžineriją, priešlėktuvinę gynybą ir t.t.;
6. Aprūpinti visus karius ir transporto priemones naktinėmis stebėjimo priemonėmis bei termovizoriais. Kariaujant savo teritorijoje tai duotų neįkainojamą pranašumą priešininko atžvilgiu, kadangi mes žinome savo vietovę, o jei dar turėtume pranašumą veikti naktimis...;
7. Aprūpinti šiuolaikine ir kuo efektyvesne prieštankine ginkluote, kad kiekvienas priešininko šarvuotis ar tankas įvažiavęs į Lietuvos teritoriją žinotų, kad jis yra taikinys Nr.1 ir ilgai jis nevažiuos;
8. Aprūpinti Lietuvos karius pakankama ekipuote, apranga bei avalyne kad tai nebūtų prabanga, o kasdieninis dalykas ir tai turi būti pritaikyta Lietuvos klimatinėms sąlygoms;
9. Suformuoti informacinių operacijų strategiją ir ją vykdyti aukščiausiu lygiu, šiuo atveju mes šioje srityje nesame dominuojantys, o tai galėtų būti prioritetas Nr1;
10. Suformuoti tokį Krašto apsaugos biudžetą, kad jis įgalintų įvykdyti visus 9 aukščiau įvardintus punktus...
Dauguma argumentuos, kad to neužteks, kad apsisaugoti nuo Rusijos invazijos... užteks, neužteks, bet garbės žodis, atsirūgs kiekvienas okupantiškas žingsnis žengtas Lietuvos teritorijoje. Ukrainoje Rusijos kariai kol kas žengia tik ten kur turi didesnę Rusakalbių paramą... tai baigsis iškarto kai tik Ukrainiečiams baigsis kantrybė ir prasidės pirmieji šūviai... Vakarykščiai ginklo, ekonomikos ir net bendrų interesų broliai šiandien pamatė tikrąjį savo „vyresniojo brolio" veidą ir tikruosius jo kėslus. Giliai įsitikinę, kad Ukrainiečiai yra giliame šoke, todėl ir reakcija dar nėra adekvati Rusijos veiksmams. Juk prieš kelias dienas Rusija buvo pirmoji pagalbininkė, rėmėja, bendri kultūriniai ir kariniai renginiai... Dabar vyksta vidinė žmonių kova su savimi, kad reikia susitaikyti, kad tavo „vyresnysis brolis" tave išdavė ir nori iš tavo šeimos atimti tavo teisėtą vaiką... šiuo atveju Krymą... Ukrainiečiai visada buvo geri kovotojai, nėra net abejonių, kad ir šiandien jie stos į kovą ir nepasiduos, bet žala žmonių sąmonėse jau padaryta. Maskva neturi nieko švento, jei tik „nešoksi pagal jų dūdelę" su tavimi bus susidorota. Tą reikia suprasti ir įsisąmoninti mums visiems.
Pabaigai anekdotas „bėga šuo per Ukrainos sieną į Rusiją, pasienietis jo klausia „ko bėgi į tą Rusiją?" Šuo atsako, - "Kad blogai man čia Ukrainoje". Už savaitės bėga tas pats šuo atgal į Ukrainą. Pasienietis jo ir vėl klausia „tai ko dabar bėgi atgal?" Šuo ir atsako, - "Žinai gyvenimas ten ne kuo geresnis nei Ukrainoje, bet Ukrainoje bent loti leidžia". Žmonės pavargo nuo melo, nuo korupcijos nuo neturėjimo galimybės užsidirbti ir pragyventi. Žmonėms nėra būdinga ištisai vogti, kad galėtų pramaitinti savo šeimas. Žmonės nori europietiškų vertybių, jie nori gyventi taip kaip žmonės gyvena Europoje, bet ne taip kaip žmonės egzistuoja Rusijoje...
Nuorodos: