Vilkų klubas

J.psk. Edgarą Kopciką prisiminus - prieš 29-erius metus

Expired

Aprašymas: Autorius Voras 2021 04 28; Paskelbta: 2021 balandžio 27

edgaras

j.psk. Edgaras Kopcikas 1972 - 1992 04 28

Prieš 29-erius metus, devyniolikametis specialios paskirties oro desanto būrio karys j.psk. Edgaras Kopcikas 1992 metų balandžio 27 dieną vykdė savo eilinį – 117-ą parašiutinį šuolį į Vingio parką, kur liepą turėjo vykti krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosios sporto žaidynės bei KAS įkūrimo paminėjimas. Deja, bet parašiutas neišsiskleidė ir jis žuvo palikdamas mus visus skubančius ir lekiančius gyvenimo keliuose, o pats pasitraukė į šešėlį, o juk buvo tik ką pradėjęs minti savo gyvenimo taką...

Edgaras Kopcikas į Mokomąjį junginį atėjo jau būdamas žinomu Lietuvos sportininku (kandidatas į dziudo sporto meistrus), daugybės nacionalinių ir tarptautinių turnyrų nugalėtojas bei prizininkas. Tai buvo be galo linksmo būdo jaunuolis sugebantis net pačioje rimčiausioje situacijoje surasti geros nuotaikos gyslelę ir taip nuimti, bet kokią tvyrančią įtampą. Savo linksmu būdu ir puikiu humoro jausmu užkrėsdavo ne vieną, todėl niekada aplink save nestokojo draugų ir visuomet būdavo bendražygių ir dažnai net tarp visai nepažįstamų žmonių akimirka tapdavo kompanijos siela.

Edgaras buvo labai drąsus ir ištvermingas, o vykdant įvairiausius sportinius pratimus visi jau žinojo, kad jei girdi „kiek norite, kad padaryčiau pistoletų?“ tai bus Edgaras. O tai tiesiog reiškė kiek kartų norėtumėte, kad jis padarytų pritūpimų ant vienos kojos. Jis, kaip ir kiti specialios paskirties būrio kariai, buvo tik pradėjęs mokytis parašiutinio meno gudrybių, bet jau puikiai tvarkėsi su visomis oro akrobatikos vingrybėmis. Jo geriausi pasiekimai parašiutizme buvo gana tikslūs nusileidimai pažymėtuose nusileidimo taškuose. Imtynėse jam lygių nebuvo ir dažnai net pats specukų vadas Pranas Kasteckas (penkis kartus Tarybų sąjungos kovinės savigynos čempionas bei sambo ir dziudo sporto meistras) yra ne kartą jam yra nusileidęs imtynėse bei pripažinęs jo pranašumą. Tai buvo jaunuolis besidžiaugiantis gyvenimu ir teikiantis daug perspektyvinių vilčių ne tik kariuomenei, bet ir savo šeimai, draugams ir visiems kurie jį pažinojo...

Pas mamą buvo du sūnus – Deimantas ir Edgaras, abu puikūs sportininkai, abu mylintys savo tėvus ir siekiantys, kad jie galėtų didžiuotis bei džiaugtis jais. Dabar liko tik vienas sūnus Deimantas, bet mama prarasdama vieną iš savo vaikų - gavo visą būrį naujų...naujų sūnų kurie kartu su jos Edgaru kartu tarnavo, džiaugėsi gyvenimu ir dalinosi viskuo kuo ką jie turėjo...

Kiekvienais metais, Edgaro žūties dieną balandžio 28 (Vingio parke neišsiskleidus parašiutui jis nukrito balandžio 27, o mirė ligoninėje 28 dienos naktį. Jo širdis buvo neįtikėtinai stipri ir sugebėjo išgyventi dar net 8 valandas, po siaubingo smūgio į žemę), buvę spec.būrio kariai bei kolegos pažinoję ir kartu tarnavę su Edgaru renkasi Antakalnio kapinėse kur jis yra palaidotas. Tarnybos bičiuliai dalijasi prisiminimais apie dienas kai jie buvo kartu, kaip ir ką jie nuveikė, ką jie planavo ir ką spėjo bei ko gal būt jau niekada nebespės padaryti...Po to visi važiuojame pas Edgaro, pas mūsų mamą - Birutę...

Tol kol prisimename savo bendražygius jie niekada nepaliks mūsų, kol saugosime atminties dovaną apie bendražygius tol mes patys būsime kažko verti. Todėl vertinkime Dievo dovaną – mums dovanotą gyvenimo laiką ir dalinkimės juo su savo draugais, artimaisiais, kad nesigailėtume, kad aš taip skubėjau, kad nieko taip ir nespėjau padaryti...Pasimelskime už Lietuvos kariuomenės kario, kovojusio už Lietuvos Laisvę bei Nepriklausomybę sielą, už jo atminimą ir kaip kartą pasakė dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys „Tik įsivaizduokite koks turėjo būti karys, kad per nepilnus metus jis užkariavo visų širdis ir apie jį net dainos pradėtos kurti“.

Vyrenysis leitenantas Normundas Valteris (pats žuvęs po 4 metų po Edgaro žūties, Bosnijoje, kai su patruliniu automobiliu užvažiavo ant prieštankinės minos - 1996 m. balandžio 17 dieną) parašė dainą „Begalinis aukštis“ kurią dedikavo Edgarui Kopcikui. Galėčiau papildyti, kad režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dėka buvo sukurtas dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“ , o šių metų gegužės mėnesį bus išleista knyga „Tarp dangaus ir žemės“ kurioje nemažai kalbama bei prisimenamas Edgaras.

Kai taisiau ir perrašinėjau knygą „Tarp dangaus ir žemės“, kas kartą priėjęs prie skyriaus kur turėdavau aprašyti dieną kai žuvo Edgaras... aš turėdavau daryti dienos, o kartais ir keleto dienų pertrauką, kad viduje nurimtų emocijos, kadangi...taip ir neužgijo...O gal ir nebereikia, kad užgytų. Juk kol jaučiame tol esame gyvi, o kol gyvi privalome atminti tuos kurie jau nieko nebejaučia...O Edgaras juk ten... kažkur „tarp dangaus ir žemės“...

Vyr.ltn N. Valterio daina buvo perdainuota pirmojo šaukimo kario Vitalijaus Beconio, kurie buvo geri draugai su Edgaru: https://www.youtube.com/watch?v=BUT9_2WOZlU&t=2s

Iškarpa iš filmo „Spec. Žvėrynas“: https://www.youtube.com/watch?v=CJwu3eyrOLA

Knygos anotacija bus skelbiama leidyklos Vox Altera tinklalapyje: https://www.facebook.com/profile.php?id=100019664160556

vilkų klubo informacija

Komentuoti

Sveikiname Lietuvos Kariuomenės kūrėjus jubilijatus

Expired

Aprašymas: Autorius Voras 2021 03 09; Paskelbta: 2021 kovo 09

Brangūs bendražygiai,

Sveikiname jus su jubiliejiniais gimtadieniais!

50 metų tai tik kelio vidurys, tačiau jei ką tai ir pradžios jau nelabai besimato, todėl apsisukti per vėlu...išeitis viena - žygiuoti rikiuotės žingsniu toliau, su žygio daina širdyje, šypsena veide, o svarbiausia su tokiais bendražygiais, kad visada galėtum stabtelėti pakelės seklytėlėje ir turėtumei su kuo nuskalauti kelio dulkes, prisiminti linksmas, gal kartais ir liūdnas akimirkas...ir keliauti toliau... Kelias gali būti duobėtas, vingiuotas ir net pasibaigti, tačiau svarbiausia, kad niekada nesibaigtų kantrybė klausytis tų pačių dainų, istorijų...

Jubiliejaus proga sveikiname:

Dainių Kecorių - pasisekė gimti Kovo 10 d.

Darių Kondratavičių - pradžiugino tėvelius Kovo 10 d.

Saulių Vilkiškį - nutaikė progą pirmą kartą surikti VALIO! - kovo 13 dieną

Vilkų klubo nariai, su didele viltimi nuo virtualaus pasveikinimi pereiti prie realaus...

Komentuoti

a.a. plk.ltn. Sauliui Veprauskui

Expired

Aprašymas: Autorius Voras 2021 03 07; Paskelbta: 2021 kovo 07

a.a. plk.ltn. Saulius Veprauskas

1952-2021

Visi vilkų klubo nariai reiškia nuoširdžiausią užuojautą bendražygio Sauliaus artimiesiems, draugams. Tu išėjai namo, mes pakeliui...

Kovo 7-ąją anapilin iškeliavo dimisijos pulkininkas leitenantas,

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk.ltn. Saulius Veprauskas.

"Itin svarūs jo nuopelnai, kuriant kariuomenės kovinės savigynos sistemą (kartu su Česlovu Jezersku ir Jurgiu Škėriu), steigiant Kauno kovos menų akademiją ir karate mokymus. 1992-1998 m. S. Veprauskas vadovavo Kauno greitojo reagavimo batalionui. Prasidėjo bendradarbiavimas su užsienio partneriais (JAV „Žaliosiomis beretėmis“) padidėjo šauktinių skaičius, svarbiausia – suformuotas karių profesionalų branduolys – „Alfa“ kuopa, buvo rengiamos bendros pratybos ir kursai“.

1995 m. S. Veprausko batalionas tapo strateginės žvalgybos padaliniu, pavaldžiu tiesioginiam kariuomenės vadui. Pagrindine užduotimi tapo tolimoji žvalgyba, bataliono kariai mokėsi rinkti informaciją ir vykdyti kitas užduotis giliai priešo užnugaryje. S. Veprauskas išugdė didžiulį būrį profesionalių karių, kovinės savigynos meistrų, buvo tikras Tėvynės patriotas, taurus bičiulis ir bendražygis, ne kartą patarimais ir konkrečia veikla padėjęs atsikūrusiai Lietuvos šaulių sąjungai. (informacija panaudota pagal G. Jankų).

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/skaudi-netektis-mire-dimisijos-pulkininkas-leitenantas-s-veprauskas-1015105

Komentuoti

Operacija "Mokomasis junginys" arba ilgas AŪŪŪŪŪ

Expired

Aprašymas: Autorius Voras 2021 02 23; Paskelbta: 2021 vasario 22

Ats. brg.gen. Česlovas Jezerskas ir visi Mokomojo Junginio veteranai taria nuoširdų AČIŪ Lietuvos kariuomenės vadui gen.ltn. Valdemarui Rupšiui, Brigados "Geležinis Vilkas" vadui Mindaugui Petkevičiui, LK SKD vadovybei ir konkrečiai Laimiui Bratikui bei vyr.srž. sp. Lukui Kalvaičiui, kpt. Eglei Trataitei - Žebelienei, MPB GV G9 viršininkui kpt. Liutaurui Mickevičiui ir visiems kurie prisidėjo pre Mokomojo junginio 30-čio paminėjimo bei padovanojo pačias maloniausias pagarbos ir prisiminimų kupinas akimirkas.

Dokumentinis filmas "Operacija "Mokomasis junginys"" galite rasti paspaudę šią nuorodą: (2) Dokumentinis filmas "Operacija mokomasis junginys“ - YouTube

Daugelis iš mūsų drąsiai pasakys, kad kariui girtis yra nekuklu, kad geri darbai daromi nesirodant ir nesireklamuojant, kad kariui girtis gal būt net negarbinga....tačiau pabandykime visa tai pasakyti Lietuvą apgynusių ir už jos laisvę gyvybes atidavusių žmonių artimiesiems... Paklauskime savęs, ką mes įrašysime į istorijos vadovėlius? Kokius vardus, istorinius įvykius minėsime jei visi tylėsime? ...Istorijos vadovėlio puslapiai niekada nelieka tušti, jei neįrašysime mes, į juos įrašys kiti... kitus mums negirdėtus vardus, kitas dirbtinai sukurtas istorijas... galėsime tada piktintis, tačiau kaltinti galėsime tik save, kad "didvyriškai - kukliai" tylėjome ir nutylėdami savo istoriją sudarėme sąlygas iškraipyti tikrąją...

Laimio ir Luko sukurta dokumentinė apybraiža privertė mus visus vėl atversti Mokomojo junginio istorijos metraštį, nupūsti nuo jos dulkes ir užpildyti dar keletą istorinių puslapių - Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorijos puslapių. Gal būt po dešimt, penkiasdešimt, netgi šimto metų mūsų proanūkiai žiūrės, skaitys bei didžiuosis, kad jų tėčio, mamos vardas yra paminėtas Lietuvos kariuomenės kūrimosi raidoje - Lietuvos valstybės Nepriklausomybės gynyboje! Moksleiviai rašys rašinius, studentai rengs istorijos referatus...atsakykime kiekvienas sau - ar jiems bus ką ten įrašyti jei mes visi "kukliai" tylėsime?

Tegu ši, Lietuvos kariuomenės strateginio komunikacijos departamento dokumentinė istorinė apybraiža. būna paskatinimas kiekvienam iš mūsų prisidėti dar vienu puslapiu prie mūsų gyvenimo istorijos. Gal būt buvo negalima sutalpinti visų į filmą, tačiau tie kurie kalba, jie reprezentuoja mus visus, tuos kurie apgynė ir išsaugojo savo Tėvynę Lietuvą.

Tai jūs - Mokomojo junginio kariai esate tie kurie padėjo kertinius akmenis dabartinės Lietuvos kariuomenės pamatui. Didžiuokitės tuo ką atlikote ir atiduokime pagarbą tiems kurie tai prisimena, pagerbia ir nupučia dulkes nuo istorijos pageltusių lapų bei su mūsų pagalba įrašo naujus - mūsų Lietuvos kariuomėns istorijos puslapius.

Brg. gen. Česlovas Jezerskas ir visi MJ veteranai taria Vilkišką AŪŪŪŪŪ video apybraižos kūrėjams: