Pirmasis Lietuvos kariuomenėje įkurtas kovinis batalionas buvo Algirdo motodesantinis batalionas. Įkūrimo oficialioji data yra 1991 metų gruodžio 5 diena, tačiau visi seni vilkai puikiai pamena ir žino, kad pirmieji šauktiniai kariai jau buvo pradėję tarnybą tų pačių metų lapkritį, o formuoti batalionas buvo pradėtas ir dar anksčiau... Visi to laikmečio kariai save su pasididžiavimu vadina Rūdininkiečiais ir nesvarbu, kad užuomazgos buvo Vilniuje, o toliau dalinys (1993 metais) buvo perdislokuotas į Ruklą, Jonavos rajoną. Bet pati Algirdo bataliono dvasia buvo išugdyta Rūdininkuose ir tai įvyko vadovaujant Pranui Kasteckui. Jauni ir dar nepatyrę vadai, kariai dažnai vadovavosi ne planais ir gairėmis, bet savo nuojauta ir asmenine iniciatyva, tačiau kaip rezultatas tai buvo batalionas į kurį visi siuntė tarptautines delegacijas ir tai buvo batalionas kurį aplankė visi tuometiniai Lietuvos valstybės vadovai. Tai buvo todėl, kad per minimalų laiką batalionas pasiekė labai aukštus kovinius rezultatus ir visi kurie lankėsi puikiai pamena tą didžią kovinę dvasią kuri pleveno virš Rūdininkų girios (KAM A.Butkevičiui pasisveikinus su bataliono kariais „sveiki, Vilkai“ atsakymas nuskambėjo ne „sveiks, tamsta“, bet „ūūūūūū“ ir kas iki šiol kiekvieno susitikimo metu griaudėja....

          Pirmieji šio bataliono kariai, karininkai ir jų šeimos nariai praėjo nemažą išbandymo laikotarpį ir visi iššūkiai ir negandos ne tik, kad nepalaužė dvasios ir tikėjimo savo tarnybos svarba, bet atvirkščiai: suvienijo ir sujungė tvirtais draugystės saitais. Pirmieji kariai pradėję tarnybą batalione puikiai prisimena, kad atlyginimai beveik niekada nebuvo laiku, o ir tuos kuriuos gaudavo pakakdavo labai neilgam, tad jei ne dalinio valgykla sunkiai būtų buvę net su maistu. Puikiai prisimenami laikai kai neišmokant atlyginimų mėnesiais, kariams vietoj maistpinigių būdavo išduodami maisto produktai, kad turėtų kuo maitinti šeimos narius. Betgi vėl niekas nepabėgo ir neverkė, o vienas su kitu dalijosi ką turėjo, skolindavosi vieni pas kitus pinigų, kad galėtų pragyventi iki kito vėluojančio atlyginimo...

          Kaip ir paminėjau šios negandos ir laikini rūpesčiai tvirtai sujungė mus tarnavusius Vilniaus motodesantiniame batalione į vieną darnią šeimą kuri kiekvienų metų vasaros pradžioje stengiasi susisiekti vienas su kitu ir susiburti drauge, kad galėtų pasidalinti prisiminimais, įspūdžiais ir ateities planai.

          Be galo malonu matyti, kad nežiūrint į pasikeitusius laipsnius ar amžiaus skirtumus visi bendrauja kaip lygius su lygiu ir su didžiuliu malonumu prisimena patirtus nuotykius, tarnybos ypatumus ir kariuomenės bei pačio bataliono kūrimosi ištakas.

          Kaip ir kiekvienais metais šiais metais Rūdininkiečiai susibūrė į Rūklą su savo šeimos nariais bei labai žymiai paaugusiais vaikais. Kaip ir kiekvienais metais stalas lūžo nuo maisto gėrybių kurių kiekviena šeimyna atvažiuodama stengėsi pagaminti pradžiuginti ir pamaloninti savo bičiulius. Kad jaunimui būtų smagu su „senais vilkais“ ir nebūtų nuobodžios istorijos apie „anuos laikus“ buvo organizuota eilė varžybų kurias labai profesionaliai vedė Algirdo bataliono veteranas Irmantas Kovalenko. Šio šaunaus kario dėka ne tik jaunimas smagiai pasportavo mėgindami rankos miklumą ar akies taiklumą, bet ir senesni vilkai neiškentė neprisijungę ir bandė jaunajai kartai parodyti, kad „smėlis dar nebyra“.

          Norime visiems priminti, kad prisiminimai yra vertingi tik tada kai jie prisimenami ir jais yra dalinamasi. Linkiu visus vilkų klubo narius, klubo tinklalapio lankytojus Rūdininkiečių pavyzdžiu organizuoti susibūrimus, puoselėti savo atsiminimų apie tarnybą skleidimą tarp jaunimo ir nepamiršti, kad mes ir esame tie kurie sukūrė Lietuvos kariuomenę ir privalome toliau išlaikyti jos garbingą vardą ir tradicijų tęstinumą.

vadovaukimės mūsų vėliavoje išrašytu šūkiu "Tėvynės meilė tebus mums vadovas"

Sėkmės jums visiems tarnyboje, gyvenime ir visiems šiltos vasaros linki,

Vilkų klubo administracija

• < Ankstesnis
• Kitas >