Amžinai jaunas, amžinai gyvas draugų atmintyje ir širdyse

Jaunesnysis puskarininkis Edgaras Kopcikas

Balandžio 27 dieną, 1992 metais, vykdydamas 117 parašiutinį šuolį žuvo, Greito Reagavimo Brigados, Specialios Paskirties Oro Desanto Būrio Karys (padalinys niekada neegzistavęs oficialiuose dokumentuose).

"atmintis gyva tol kol mes atmename, jos nekeičiame bei  neimprovizuojame"

Edgaras žuvo vykdydamas savo eilinį parašiutinį šuolį per pasirengimą parodomosioms krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosioms sporto žaidynėms Vingio parke Vilniuje 1992 metais balandžio 27 dieną.Jis mirė sekančią naktį - balandžio 28 dieną.

"...šimtas septynioliktas mėlynas dangus ,

šimtas septynioliktas šuolis nuostabus...."

(N. Valteris)

Jo gyvenimas buvo pilnas visko. Daugelis žmonių nugyvena ilgą amžių, o taip ir nesužino dėl ko ir kam gyveno. Edgaras buvo kandidatas į dziudo sporto meistrus. Šeimoje augo su su mama, tėčiu ir broliu Deimantu su kuriuo ir kovojo petys į petį ant imtynių kilimo. Buvo gerbiamas mokykloje. Jaunas devyniolikmetis įsiliejo į laisvės kovotojų gretas ir kartu su Geležinio Vilko specialiosios paskirties būriu dalyvavo specialiajame parengime, taip pat kaip ir specialiose operacijose per Pučo įvykius bei vėlesnius įvykius užkertant agresinius OMON'o siautėjimus, vykdė antiteroristines operacijas Lietuvoje bei Lietuvos pasienyje prieš Sovietų Sąjungos pakalikus.

"..neieškok kas teisus, o kas ne. Suprask kodėl tą darei ir jei nesigaili - didžiuokis..."

Jis nugyveno pilną nuotykių, iššūkių ir net jausmų kupiną gyvenimą. Apie jį yra parašyta daina "Begalinis Aušktis". Paradoksalu, tačiau ją parašė jo bendražygis Normundas Valteris kuris pats žuvo karinėje operacijoje (vyr.ltn. N. Valteris žuvo 1996 m. balandžio 17 d. vykdydamas užduotį netoli Maglajaus miestelio šiaurinėje Bosnijoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi Lietuvos ir Danijos kariai, kalnų kelyje užvažiavo ant prieštankinės minos. Per sprogimą žuvo N.Valteris ir Danijos karys.).

Kaip pasakė buvęs MPB "Geležinis Vilkas" vadas plk. Valdemaras Rupšys "ar daug mes turime karių, apie kuriuos prisimenama nuolat, apie kuriuos kuriama dainos?...".

Su didžiausia pagarba Edgaro atminimui,

Vilkų klubo administracija

 

• Kitas >