Trumpa ištrauka iš straipsnio "Laisvės kryžkelės 1918-1920 Laisvės kovos", autoriai Ričaradas Čekutis ir Dalius Žygelis (šaltinis www.bernardinai.lt): 

        "Po pergalės prieš bolševikus bei bermontininkus jau teko pradėti kovos veiksmus su lenkais. Tačiau tuo metu Lietuvos kariuomenė buvo stipriausia, palyginti su ankstesnėmis kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. Štai iki kovų su Želigovskio legionais laikotarpio Lietuvos kariuomenės pajėgas jau sudarė 9 pėstininkų pulkai ir 3 atskiri batalionai, po vieną artilerijos ir kavalerijos pulką, karo technikos dalys, kurios 1920 m. žiemą buvo sujungtos į 3 divizijas.

    

    Tačiau šių karinių pajėgų nepakako norint sėkmingai kautis su Želigovskio legionais. Klastingai sulaužęs Suvalkų taikos sutartį, priešas užėmė Vilnių ir didelę dalį Lietuvos teritorijos. Tik kautynėse ties Širvintomis ir Giedraičiais sustabdžius želigovskininkus, lenkai atsisakė tolesnio žygio į Lietuvos gilumą.

       Kovos su lenkais vyko nuo 1919 m. pavasario iki 1920 m. vėlyvo rudens. Per tuos dvejus metus buvo daugybė derybų, įvairių niekšybių iš lenkų pusės, susitarimų nevykdymo. Lenkai nepakluso ir tarptautinių organizacijų tarpininkavimui. Istorikai didžiausia lenkų niekšybe vadina 1920 m. spalio 7 d. pasirašytos sutarties dėl karo veiksmų sustabdymo sulaužymą. Po to, kaip žinoma, Želigovskis ir užgrobė Vilnių. Tačiau yra versija, kad buvo galimybių mūsų sostinę tada atgauti.

       Atsirado viltis atgauti Vilnių po to, kai lapkričio 19 d. lenkai buvo sutriuškinti ties Širvintomis. L. Želigovskiui pavyko automobiliu pabėgti – kelias į Vilnių buvo laisvas. Tačiau Tautų Sąjungos karinės kontrolinės komisijos pirmininkas pareikalavo, kad mūsų kariuomenės žygis būtų sustabdytas, ir Lietuva reikalavimui pakluso, mat priešingu atveju, kaip teigiama, būtų įsikišęs pats Pilsudskis ir atvedęs dar didesnę lenkų kariuomenę. Niekas negali pasakyti, kuo visa tai būtų baigęsi. Šiaip ar taip lapkričio 29 d. Kaune pasirašytos karo paliaubos, tarp kariaujančių kariuomenių nustatyta neutrali zona. Lietuva paliaubas pasirašė su sąlyga, kad Lenkija grąžins Vilnijos kraštą Lietuvai. Bet lenkai, kaip žinome, sutarties nevykdė – Vilniaus kraštas daugelį metų liko atplėštas nuo Lietuvos."

       Žiūrint istoriniu laikotarpiu atrodo, kad visa tai vyko vis dar neseniai...juk dar yra gyvų liudininkų kurie mena tuos laikus. Tačiau tikrieji didvyriai seniai yra atidavę savo gyvybes, o jų didvyriški darbai mums labai dažnai yra nežinomi, o kad jie buvo niekam nekyla abejonių, juk tik dėka mūsų Nepriklausomybės gynėjų kraujo auka mes turime Nepriklausomos Lietuvos istoriją, turime Nepriklausomą Lietuvos kariuomenę ir teisę vadintis Lietuviais.

        Antakalnio kapinėse yra unikalus Nepriklausomybės gynėjo, Lietuvos kario kapas....jis vienintelis kapas takelio pusėje.

   Priešais jį ištisas batalionas lenkų kariuomenės karių kapų kurie panašiu periodu taip pat kovojo ir padėjo galvas Lietuvos žemėje. Tai buvo 1919 - 1921 metų periodas. plk.ltn. Gintaras Jurčiukonis su dar vienu kariu savanoriu prieš Vėlines sutvarkė kapą, o mes vilkai nuo mūsų visų kaip dėkingumo ženklą uždegėme žvakutę ir nuoširdžiai sukalbėją maldą už kario sielą nuoširžiausiai padėkojome už jo auką.

    

Kario kapas prieš ir po sutvarkymo

       Noriu paraginti visus vilkus, kai būsite Antakalnio kapinėse iškarto įėję per centrinius vartelius pasukite takeliu į kairę ir užlipę ant kalnelio, apačioje (iš dešinės) pamatysite lenkų karių kapus, o iš kairės vienintelį mūsų kario - Jurgio Motiejaus kapą. Pagarba Tau karį ir amžinas dėkingumas nuo visų karių...

   Per vėlines prisiminimais mes sugrąžiname draugus į savo tarpą, bet lankydami draugų kapus mes nevalingai atkreipiame dėmesį ir į kitus kapus. Lankydamas savo bendražygio Žano Sipovičiaus kapą Leliūnų kaime, Utenos rajone mano dėmesį patraukė du nedideli paminklėliai. Atidžiai pasižiūrėjęs pamačiau, kad ten palaidoti du Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai, vienas kapas buvo nežinomam Lietuvos kariui žuvusiam 1919 5 15, o kitas pirmo pėstininkų pulko žvalgų komandos būrininkui Juozui Jurgelevičiui žuvusiam 1919 5 25.

     Kviečiu visus vilkus ir ne tik, jei lankydami kapus rasite Nepriklausomybės karių kapus - atsiminkite juos, nufotografuokite, kad galėtume įtraukti į lankomų kapų sąrašus ir pagerbdami žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę perištume juos Lietuvos trispalve bei aptvarkytume kapelius, kad nors taip galėtume atsidėkoti už karių auką padarytą dėl mūsų ateities.

Kas negerbia istorijos nevertas ateities....

Nuotraukos: Gintaros Jurčiukonio, Aleksiejaus Gaiževskio;

Panaudota informacija iš tinklalapio: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-01-29-laisves-kryzkeles-1918-1920-m-laisves-kovos/4781

• Kitas >