Atsiminimas apie žmogų negali būti ištrintas iki tol kol nors vienas gyvas žmogus apie jį kalba, rašo...prisimena ir perduoda tą informaciją kitiems...

          Lapkričio 3 dieną, kaip ir kiekvienais metais, susirinko bendražygių - Vilkų pulkas pagerbti mūsų bičiulių atminimo ir uždegti po žvakutę, kad jų vėlėms būtų nušviestas kelias į Viešpaties namus, į namus kuriuose jie nukeliavo po sunkios tarnybos žemėje...

         Kaip ir visada susirinkome prie Antakalnio kapinių vartelių kur vieni jau buvo atvykę anksčiau, kiti paskubomis skambino ir atsiprašinėjo, kad stringa Vilniaus miesto kamščiuose, tačiau buvo vienas malonumas turėti laiko apkabinti bičiulį, pasidžiaugti, kad visi dar sveiki ir gyvi bei pasiklausti kaip jis? kur jis? kaip šeima....

        Visiems buvo didelis malonumas ir garbė pamatyti bei pabendrauti su mūsų pirmuoju vilkų vadu atsargos brigados generolu Česlovu Jezersku. Vadas nepasididžiavo ir paskyrė visą pusdienį bei su mumis apvažiuodamas visas kapines Vilniuje kur yra palaidoti mūsų bendražygiai.

       Šiais metais nutarėme truputį pakeisti mūsų lankomų kapų planą ir pradėti nuo Antakalnio kapinėse esančio Lietuvos kario, žuvusio 1920 metais, kapo pagerbimo. Paradoksalu, tačiau Lietuvos kario kapelis yra vienintelis kairėje takelio pusėje, o priešais jį guli ištisas batalionas Lenkų karių kapų kurie palaidoti panašiais kario žūties metais - 1919-1920-1921.

      Mes labai dėkingi Geležinio LKKSS Geležinio Vilko būrio vadui plk.ltn. Gintarui Jurčiukoniui kuris apsilankė lapkričio pirmąją ir nepatingėjo aptvarkyti šį kapą nuo medžio lapų, skujų bei uždegė žvakutę. Susirinkę papildėme dar viena žvalute ir visų vilkų vardu uždegėme šiam kareivėliui dar vieną žvakutę ir balsu padėkojome jam už tai, kad jis iškovojo Lietuvos laisvę bei suteikė mums galimybę turėti teisę į Lietuvos Nepriklausomybę, taip, kad dar kartą Tau Karį visų Vilkų didžiulis - AČIŪ už tai ką tu padarei dėl mūsų visų. Tegu ilsisi tavo siela ramybėje nes tu atidavei kas brangiausia - savo gyvybę.

      Tiesiai nuo šio didvyrio kapo patraukėme link mūsų bendražygio Edgaro Kopciko kapo. Edgaras turi daugybę draugų ir visi jį prisimena taip lyg jis tebebūtų tarp mūsų ir šiandien, todėl nenuostabu, kad visiems šnekantis ir bendraujant prie jo kapo netyla šurmulys ir jausmas, kad jis lyg ir pats dalyvautų pokalbyje...

     Kiekvienais metais stengiamės prisiminti tai ko dar nebuvome girdėję ar buvome primiršę ir tikrai kasmet vis atrandame naujų istorijų bei naujų prisiminimų apie savo bičiulius išėjusius anapilin. Edgaro kapą lankome ir dažniau, kadangi niekada nepamirštame jo žūties dienos Balandžio mėnesį ir niekada nepamirštame jo šeimos kuriai visada randame laiko ir aplankome...

          Žiūrint ir lyginant nuotraukas kasmet atrodo, kad draugų išskirti negali niekas...net ir mirtis, ir kaip pasakė vienas iš bičiulių prie kapo "jis žuvo tam, kad kasmet surinktų mus visus draugėn"...

          Kaip ir visada neliko pamirštas Tadas Dambrauskas, mūsų foto ir video genijus. Žmogus kuris mums pasatė atminimo paminklus įamžindamas mus dar visai jaunus savo foto ir video kadruose... Jis niekada nebijojo lipti ir filmuoti nuo lėktuvos sparno, jis visai nepabūgdavo lakstyti tarp sproginėjančių minų ir vien tik tam, kad pagautų geresnį kadrą, vien tam, kad įamžintų mus...Dėkui tau Tadai už tą atminimą kurį palikau mums - mes tavęs niekada nepamiršime...

          Be galo daug įdomių istorijų ir prisiminimų papasakojo BG Česlovas Jezerskas apie Tado Dambrasuko, ltn. Šarūno Užusienio gyvenimą, tarnybą...

          Kaip jau supratote sekanti kelionė sekė pas tikrą Lietuvos karį, tikrai beprotiškai mylėjusį karinius dalykus bei discipliną ltn. Šarūną Užusienį. Tai buvo pirsmasis Geležinio vilko brigados žvalgų būrio vadas, vadas kuriam kovinis rengimas buvo aukščiau už viską...

          Nuo Šarūno kapo patraukėme link Viršuliškių kur prie mūsų prisijungė dar keletas kovos bičiulių ir visi garbingai pagerbėme Lietuvos patrioto, karininko savo rankomis bei išmintimi kūrusio ir įkūrusio  Lietuvos kariuomenę - plk.ltn. Rimanto Baltušio kapo.

          Generolas Jezerskas ilgai ir be galo įdomiai pasakojo kaip buvo organizuota ir pradėta kurti pirmosios Nepriklausomos Lietuvos karinės formuotės, kaip buvo įsigytos uniformos, kaip buvo išlaikomas ir renkamas pirmasis personalas, pirmieji paradai, pirmosiso karinės operacijos....Atrodo tiek daug žinai, tiek daug dalykų esi pats dalyvavęs...ir kiek daug dar visko nežinai...

          Nei viename istorijos vadovėlyje nerasi tų realių faktų koius pasakojo vadas....o juk tai jau istorija...

          Mes pagerbėme draugų atminimą, mes kasdien palaikome tą ugnį kuri yra mumyse ir norėčiau palinkėti kiekvienam Vilkui skaitančiam šį straipsnelį, kad žinome ,kad jūs tą dieną buvote visi su mumis: Maradona, Meška, Audrius D., ir visi, visi. Tad uždekite po vieną žvakutę, sukalbėkite už kiekvieną draugą po maldelę ir tikėkime, kad jie tikrai liks gyvi mūsų atmintyje, gyvi tol kol mes esame gyvi..... ir mes nepamiršime, nepamiršime niekada, nes tą istoriją perduosime ir ateities kartoms.

          Dėkojame už nuotraukas Mindaugui Abaravičiui

• Kitas >