Gerbiami bendražygiai, vienas pažįstamas žurnalistas/dokumentalistas atsiuntė nuorodą į straipsnį. Kadangi aš jį palaikiau tikrai vertingu bei įdomiu, nepatingėjau ir išverčiau iš anglų kalbos į lietuvių, kad galėtume visi pasisemti informacijos apie vykusias pratybas. Tai vertinga dar ir dėl to, kad šį straipsnį parengė Švedijos atsargos generolas majoras Karlis Neretnieks. Originalų tesktą galite rasti paga šią nuorodą: http://kkrva.se/zapad-13-observations-and-perspective/

     Nuotraukos panaudotos iš tinklalapių:http://www.dailymail.co.uk/news/article-2017058/What-let-Russia-tricks-enemies-inflatable-army-tanks-planes.html ir http://en.ria.ru/photolents/20130924/183696184_2/Zapad-201-%20Strategic-Exercises.html

          

      

               Rusijos kariniai pajėgumai sparčiai didėja. Pratybos „Zapad 2013“ aiškiai parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau tebėra apgailėtinos būklės ir neatrodo geriau nei prieš dešimt metų, tačiau pabrėžtina, kad dabar yra pasimokyta iš Gruzijos konflikto 2008 m. ir yra vykdomi esminiai pakeitimai ginkluotose pajėgose. Įdiegta ir išbandytos naujos vadovavimo bei valdymo struktūros, panaudotos ir patikrintos strateginės bei taktinės vadavietės. Nors ir nėra pasiekti maksimalūs rezultatai, tačiau pažymėtina, kad mokymai „Zapad 2013“ davė daug vertingų pamokų, į kurias naudinga atsižvelgta.

              Žiūrint ir vertinant pratybų scenarijų, svarbu nepamiršti, kad scenarijus yra mažiau reikšmingas nei karinės organizacijos ar kitos šalies ketinimų galimi sprendimai bei tikrųjų politinės vadovybės galimų ketinimų ir galimybių vertinimas. Scenarijai ir ketinimai kinta labai greitai, galimybių tendencijos yra ruošiamos, jos analizuojamos daugeliui metų į priekį. Atsižvelgiant į tai, kur viskas vyko, bei į tai, kokio pobūdžio pratybos buvo, kokie pratybų veiksmai buvo atliekami skirtingų karinių vienetų bei padalinių, kas ir kaip buvo koordinuojama bei derinama pratybų eigoje, susidaro gana aiškus operacijų vaizdas, kokios operacijos Rusijos erdvėje yra planuojamos ir kokie iš tikrųjų yra planuojami kariniai scenarijai.

                      Pratybų pradžioje buvo skelbiama, kad dalyvaus daug mažiau karių nei dalyvavo iš tikrųjų. Nuo pat pratybų pradžios dalyvių skaičius buvo 12 000. Po to netikėtai skaičius padidėjo iki 45 000, įskaitant ir 20 000 vidaus tarnybos padalinių karių. Greičiausiai tuo pačiu metu pratybose buvo įtraukta ir kitų karinių ir vidaus tarnybos padalinių, kurie netiesiogiai arba tiesiogiai buvo įtraukti į šį skaičių ir tuo pačiu metu vykdė pratybas Rusijos šalies gilumoje. Remiantis kai kurių šaltinių duomenimis, pratybose buvo apie
70 000 dalyvių. Akivaizdu, kad sukoordinuoti bei įtraukti į vieną vadovavimo bei valdymo grandinę visus tuos padalinius buvo nelengva užduotis.

                Kasdieninės vidaus tarnybos padalinių užduotys yra užtikrinti sklandų mobilizacijos vykdymą bei „medžioti“ šalies viduje nereguliarias karines formuotes. Masinis vidaus tarnybos padalinių įtraukimas į šias pratybas akivaizdžiai turėjo du tikslus: suderinti mobilizacinę sistemą bei suvaldyti galimas grėsmes, kurias galimai sukeltų priešiškų pajėgų specialiosios pajėgos, kurios neabejotinai yra svarbus NATO arsenalas ir kurios galėtų būti panaudojamas įsivyravus konfliktui Rytų Europoje

                 Baltarusijos desantinių pajėgumų panaudojimas vykdant karių išlaipinimus bei perdislokavimus desantiniais laivais rodo ne tik integracijos lygį tarp Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų, bet ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes vykdyti sausumos operacijas. Pabrėžtina, kad tai nebūtinai turi būti susiję vien tik su konkrečiai pratybose dalyvavusiais desantiniais vienetais.

                Oro gynybos pajėgos buvo mokomos sulaikyti besiartinančius bombonešius, kurie būtų saugomi („dengiami“) naikintuvų. Visi susiję uždaviniai labai aiškiai buvo susieti su konvencinio karo vykdymo aspektais. Tokie pat principai buvo naudojami vykdant desantinių padalinių išlaipinimus, kurie buvo paremti artilerinės paramos principu „laivas-krantas“ (apšaudant priešiškų padalinių krantų fortifikacinius įtvirtinimus iš laivų ir tuo sumažinant grėsmes besilaipinančiam padaliniui).

             Naudojant nepilotuojamus skraidančius aparatus (angl. UAV‘s – Unnmaned Aerial Vehicle) buvo vykdomi taikinių identifikavimai bei žalos įvertinimai. Buvo siekiama įvertinti tiek artilerijos, tiek ir atakos lėktuvų daromą žalą. Gana aukštas kriterijus nustatytas vertinant šiuolaikinių karų vedimo strategijas. Rusijos ir Baltarusijos karinių vienetų intensyvus labai gerai apsaugotų ryšių sistemų ir ryšio tinklų apsaugos organizavimas ir vykdymas yra aiškus ir svarbus žingsnis, rodantis jų pajėgų pasirengimo galimybes kautis aplinkoje, kurioje yra galimybė panaudoti elektroninės kovos elementus.

              Kovinio šaudymo iš ilgo nuotolio ginklų sistemų „Tornadas“ ir ypatingai „Iskander“ metu, visa tai kombinuojant su UAV‘s, buvo nustatyti žymiai padidėję „giluminių smūgių“ (angliškai „deep strike“) pajėgumai ir ilgo nuotolio ginklų sistemų galimybės jas panaudojant kartu su antžeminėmis ginklų sistemomis. Tai akivaizdžiai turėtų suneraminti visus, kurie planuoja įdiegti stacionarias gynybines sistemas oro uostuose, jūrų uostuose bei visur, kur šios sistemos gebėtų pasiekti taikinį savo šūvio nuotoliu. Tai turėtų būti labai aktualu, nes NATO planuoja bei rengia Baltijos valstybių paramą krizės atvejais.

            Rezervistų mobilizacija Sankt Peterburgo srityje neabejotinai buvo tik patikrinimas, kaip veikia pati mobilizacinė sistema, bet tai taip pat parodo ir verčia susimąstyti, kokio dydžio iš tikrųjų yra Rusijos ginkluotosios pajėgos. Tenka pripažinti, kad vis dėlto kartais yra gana lengva pakliūti į spąstus skaičiuojant ir vertinant tik reguliarius vienetus ir yra klaidinga manyti, kad tik šiuolaikiniai vienetai gali būti panaudoti šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose. Pajėgumai ir jų panaudojimas labai priklauso nuo to, koks priešininkas dalyvaus kariniuose konfliktuose.

              Atsižvelgiant į minėtus faktus matoma, kaip sparčiai ir grėsmingai auga Rusijos galimybės organizuoti ir vykdyti didelės apimties kompleksines karines operacijas bei koordinuojant jas su kaimyninėmis valstybėmis. Maža to, tai vyksta suderintinai su kitomis vykdomomis karinėmis operacijomis Rusijos šalies srityse. Būtų labai klaidinga manyti, kad tai yra tik Baltijos valstybių problema. Tai turės akivaizdžią įtaką daugeliui Rusijos kaimyninių valstybių ir neabejotinai kitiems dalyviams, suinteresuotiems saugumu bei stabilumu Baltijos valstybių regione.

By Karlis Neretnieks (Ret MG), chairman Department I

 

(Vertimas: A.Gaiževskis - atsiprašau už netikslumus, jei ką skaitykite originalą http://kkrva.se/zapad-13-observations-and-perspective/)

 

 

 

 

 

• Kitas >