nuotrauka iš www.vilkuklubas.lt

Brangūs bendražygiai - MOKOMOJO JUNGINIO kariai.

Sveikiname Jus su mūsų 22-uoju gimtadieniu ir linkime, kad kovinė dvasia, vilkiškas atkaklumas bei jūsų beatodairiškas patriotizmas būtų pavyzdys kiekvienam Lietuvos kariui ir kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Jūs esate Lietuvos kariuomenės įkūrėjai ir jos statytojai, didžiuokitės tuo ką padarėte ir svarbiausia toliau saugokite tą šventą atminimą apie mūsų brolius Vilkus kurie buvo su jumis petys į petį Mokomajame Junginyje.

Su Švente broliai Vilkai!

truputis istorijos iš Mokomojo Junginio....

1991 m. pradžio­je, po sau­sio įvy­kių, Aukščiau­sio­ji Ta­ry­ba pri­ima spren­di­mą dėl pir­mo­jo jau­nuo­lių šau­ki­mo į būti­nąją ka­ro tar­ny­bą. Krašto ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius But­ke­vi­čius, vyk­dy­da­mas Aukščiau­sio­sios Ta­ry­bos spren­di­mą, sa­vo 1991 m. va­sa­rio 22 d. įsa­ky­mu Nr. 13 „Dėl mo­ky­mo pro­ce­so ge­ri­ni­mo“ su­jun­gė At­ski­rąją ap­sau­gos ir Gar­bės sar­gy­bos kuo­pas į vie­ną ben­drą jun­gi­nį, ku­ris pa­va­di­na­mas Mo­ko­muo­ju jun­gi­niu ir pa­da­li­ja­mas į 1-ąją ir 2-ąją kuo­pas. Jun­gi­nio va­du ski­ria­mas Čes­lo­vas Je­zers­kas, šta­bo vir­ši­nin­ku – Al­gis Vai­če­liūnas, I kuo­pos va­du – Ri­man­tas Bal­tušis, II kuo­pos va­du – Pra­nas Kas­tec­kas. Jun­gi­nys bu­vo kom­plek­tuo­ja­mas sa­va­no­rišku­mo prin­ci­pu. Tai­gi Mo­ko­ma­ja­me jun­gi­ny­je bu­vo pra­dėti reng­ti pir­mie­ji ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sky­ri­nin­kai, būri­nin­kai ir būrių va­dai – taip bu­vo ruo­šia­ma­si pir­mo­jo būti­no­sios ka­ro tar­ny­bos ka­rių pri­ėmi­mui. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad įkūrus šį jun­gi­nį pra­si­dėjo jau tik­ras gy­ve­ni­mas – griežta die­no­tvarkė, mo­ky­mai ir pra­ty­bos. Nors daug dėme­sio bu­vo ski­ria­ma fi­zi­niam pa­si­ren­gi­mui, bet ka­riai mo­kėsi ir šau­dy­ti, ir šok­ti iš lėk­tu­vo, ir tak­ti­nių gud­ry­bių. Ras­da­vo­si vis dau­giau ir gry­nai ka­riškų užduo­čių.

Mo­ko­mo­jo jun­gi­nio ka­riai 1991 m. ko­vo 11 d. da­ly­va­vo pa­ra­de, skir­ta­me pir­mo­sioms Ne­pri­klau­so­my­bės me­ti­nėms pa­žy­mėti. Po tru­pu­tį mez­gėsi tarp­tau­ti­niai ry­šiai. Pas mus mo­ky­tis at­vy­ko gru­pė Lat­vi­jos ka­rių. 1993 m. ge­gu­žės 27–28 die­no­mis Lat­vi­jo­je įvy­ko pir­mo­sios ben­dros Bal­ti­jos vals­ty­bių ka­ri­nės pra­ty­bos. Jo­se da­ly­va­vo Lat­vi­jos ka­ri­nių pa­jėgų kuo­pa „Lūšys“, Es­ti­jos – „Kau­ko­lės“ ir Lie­tu­vos – lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis Vil­kas“ ka­riai.
1991 m. pa­bai­go­je di­džiu­lės per­mai­nos pra­si­dėjo žlu­gus ka­ri­niam pu­čui Mask­vo­je. 1991 m. lap­kri­čio 14 d. Mo­ko­ma­sis jun­gi­nys bu­vo per­for­muo­tas į Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo mo­to­de­san­ti­nę bri­ga­dą. Tai bu­vo pir­mas re­gu­lia­rus Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės da­li­nys, į ku­rį tuoj pat bu­vo pa­šauk­ti pir­mie­ji būti­no­sios ka­ro tar­ny­bos ka­riai. Pir­muo­ju bri­ga­dos va­du bu­vau pa­skir­tas aš, bri­ga­dos šta­bo viršinin­ku – Val­das Tut­kus.
1991 m. rug­sėjo 1 d. Mo­ko­mo­jo jun­gi­nio va­do įsa­ky­mu Jur­bar­ke bu­vo įkur­tas grei­to­jo re­a­ga­vi­mo būrys. Būrio va­du pa­ski­ria­mas Čes­lo­vas Šlėgai­tis. Po ke­lių die­nų įkur­tas Ra­sei­nių grei­to­jo re­a­ga­vi­mo būrys. Būrio va­du pa­ski­ria­mas Alius Bar­tu­lis. Spa­lio 24 d. su­si­jun­gus šiems būriams bu­vo įkur­ta Jur­bar­ko grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pa, kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas Čes­lo­vas Šlėgai­tis. Tų pa­čių me­tų pa­bai­go­je Ma­ri­jam­po­lėje įku­ria­ma Ma­ri­jam­po­lės grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pa, kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas Li­nas Gu­de­le­vi­čius.
1991 m. gruodžio 1 d. Pa­ne­vėžy­je įku­ria­mas Ka­ra­liaus Min­dau­go mo­to­de­san­ti­nis (da­bar mo­to­ri­zuo­ta­sis) pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas, ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas Al­gis Vai­če­liūnas.
Gruodžio 3 d. Kau­ne, bu­vu­sios kuo­pos pa­grin­du (kuo­pos va­das Mi­le­vi­čius), įku­ria­mas Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo rink­ti­nės Kau­no ba­ta­lio­nas (da­bar Vy­tau­to Di­džio­jo jėge­rių ba­ta­lio­nas), jo va­du pa­ski­ria­mas Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas.
Tų pa­čių me­tų gruo­džio 4 d. Vil­niu­je įku­ria­mas Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo rink­ti­nės Vil­niaus mo­to­de­san­ti­nis ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikščio Al­gir­do me­cha­ni­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas), ne­tru­kus ba­ta­lio­nas per­dis­lo­kuo­ja­mas į Rūdi­nin­kus ir ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas Pra­nas Kas­tec­kas. 1991 m. gruodžio 30 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Vag­no­riaus po­tvar­kiu krašto ap­sau­gos kūrėjams bu­vo su­teik­ti pir­mie­ji ka­ri­nin­kų laips­niai.
At­ėjo 1992-ie­ji. Sau­sio 13-ąją, mi­nint prieš me­tus vy­ku­sius tra­giškus įvy­kius, už drąsą ir pa­si­au­ko­ji­mą gi­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bę sau­sio–­rug­pjūčio mėne­siais, gru­pė bri­ga­dos ka­rių, sa­va­no­rių ir pa­sie­nie­čių bu­vo ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais. Ap­do­va­no­ji­mus įtei­kė tuo­me­ti­nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Land­sber­gis.
Štai dar ke­lios da­tos, svar­bios mûūsų ka­riuo­me­nės is­to­ri­jai.
1992 m. ba­lan­džio mėn. Kar­mėla­vo­je, Kau­no raj., įku­ria­ma Mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis Vil­kas“ in­ži­ne­ri­jos kuo­pa. Tų pa­čių me­tų bir­že­lio mėne­sį įsi­gy­ja­mas pon­to­ni­nis til­tas su kom­plek­tu vi­sos rei­kia­mos tech­ni­kos, ku­ri tam­pa pa­grin­di­ne kuo­pos tech­ni­ka. Nuo 1992 m. da­li­niui va­do­vau­ja plk. J. Sa­lic­kas.
1992 m. rug­sėjo 29 d. Lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­dos va­do pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to Čes­lo­vo Je­zers­ko įsa­ky­mu Aly­tu­je įku­ria­ma Aly­taus mo­to­de­san­ti­nė kuo­pa. Kuo­pa dis­lo­kuo­ja­ma įvai­rio­se vie­to­se. Kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas An­ta­nas Ba­niu­ke­vi­čius.
1992 m. sau­sio 2 d. Šiau­liuo­se įku­ria­mas Ku­ni­gaikščio Vai­do­to mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas (da­bar Ku­ni­gaikščio Vai­do­to tie­sio­gi­nės pa­ra­mos lo­gis­ti­kos ba­ta­lio­nas). Ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas plk. ltn. Vy­tau­tas Lu­ka­vi­čius.
Lie­pos 19 d. Klai­pėdo­je įku­ria­mas 7-asis dra­gūnų pa­ma­rio gy­ny­bos ba­ta­lio­nas (da­bar Krašto ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jėgų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Bu­ti­gei­džio dra­gūnų mo­ko­ma­sis ba­ta­lio­nas), Ba­ta­lio­no va­du bu­vo pa­skirtas kpt. Ri­man­tas Bal­tu­šis (da­bar am­ži­ną atil­sį).
Tais pa­čiais me­tais sau­sio 16 d. prie Jur­bar­ko grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pos pri­jun­gia­ma Ra­sei­nių kuo­pa. Šis įvy­kis da­vė užuo­maz­gą Tau­ra­gės mo­to­de­san­ti­niam ba­ta­lio­nui, ir 1992 m. rug­pjūčio 15 d. Tau­ra­gėje įku­ria­mas „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ mo­to­de­san­ti­nis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Kes­tu­čio mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas), ku­rio va­du pa­ski­ria­mas mjr. Sta­sys Le­vu­lis.
Tų pa­čių me­tų bir­že­lio 6 d. Lau­ko ka­riuo­me­nės Pir­ma­jai mo­to­de­san­ti­nei bri­ga­dai su­tei­kia­mas „Ge­ležinio Vil­ko“ var­das. Ki­tą, birželio 7 die­ną, vie­na iš „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ bri­ga­dos kuo­pų jau vyk­dė ko­vi­nę užduo­tį – pe­ri­mi­nėjo Lietuvos–Lenkijos vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gą iš so­vie­tų pa­sie­nie­čių. Kuo­pai va­do­vau­ti pa­sky­riau Li­ną Gu­de­le­vi­čių ir išvy­ko­me į Lietuvos–Lenkijos pa­sie­ny­je esan­čią Višty­čio užkar­dą. Su­vok­da­mas ypa­tin­gą šio mo­men­to reikšmę (so­vie­tų pa­sie­nie­čiai te­be­sau­go­jo ne­eg­zis­tuo­jan­čią TSRS vals­ty­bi­nę sie­ną ir bet ku­rią aki­mir­ką ga­lėjo kil­ti rim­tas pa­sie­nio in­ci­den­tas), kar­tu su mu­mis vyks­ta ir KAD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­rius But­ke­vi­čius. To­mis die­no­mis iš so­vie­tų pa­sie­nie­čių, nuo Višty­čio iki Kauk­no­rio užkar­dų, bu­vo per­im­ta Lietuvos–Lenkijos vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­ga. „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ bri­ga­dos ka­riai taip pat ak­ty­viai da­ly­va­vo išve­dant iš Lie­tu­vos so­vie­ti­nę ka­riuo­me­nę ir pe­ri­mant jos pa­lie­ka­mas te­ri­to­ri­jas bei pa­sta­tus.
1992 m. lap­kri­čio 18 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukščiau­siosios Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo nu­ta­ri­mu Nr. I-3055 Lau­ko ka­riuo­me­nės Mo­to­de­san­ti­nės grei­to­jo re­a­ga­vi­mo bri­ga­dos va­du pa­tvir­ti­na­mas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Čes­lo­vas Je­zers­kas.
  

vilkų klubo informacija