Kapitonas Dalius Boguševičius, mūsų klubo veteranų veteranas yra ilgametis žygeivių klubo dalyvis. Dalius ne tik stiprina savo sveikatą dalyvaudamas žygeivių organizuojamuose renginiuose, tačiau savo dalyvavimu pėsčiūjų žygiuose populiarina Lietuvos kariuomenę bei duoda puikų pavyzdį visam Lietuvos jaunimui.

Šventės jau gerokai įsibėgėjo, bet ne visi leidžia laiką užstalėse ar pramogauja mieste – šventės puikus metas susitikti su bičiuliais, bendraminčiais ir pasivaikščioti gryname ore.

Pėsčiųjų žygių asociacija skatina iniciatyvas vienos dienos, pusdienio ar kelių valandų žygeliams, kurie labai paprasti organizacine prasme ir prieinami visiems norintiems dalyvauti. Puikus to pavyzdys – visoje Lietuvoje organizuoti regioniniai teminiai Kalėdiniai žygeliai. Tai nėra įskaitiniai žygiai, be medalių, diplomų. Tai tiesiog gera proga susipažinti su žygiais, išbandyti save kelyje, pasidalinti šventine nuotaika ir, jei įdomu, daugiau sužinoti apie asociaciją, organizuojamus žygius.

Jonavoje žygis tikrai pasisekė – susirinko apie 40 žygeivių. Trasą pradėjome tradiciškai – nuo pagrindinės miesto eglutės ir paneriu traukėmės iš miesto aplankydami porą įžymesnių vietų: Atminimo parką ir žydų genocido vietą. Toliau kelias (o gal tiksliau bekelė) vedė link pramogų parko “

Lokės pėda“, kur, bent jau man, smagu grįžti visais metų ir paros laikais, nes daug gerų prisiminimų ir emocijų saugo tie mediniai lokiukai Perbridę pirmąjį drėgną griovį ir patekę į baltučio sniego laukus daug kas nustebo kaip skiriasi žiema mieste ir koks grožis vos keli kilometrai už jo. Prisibėgioję, suradę vietinį geolobį ir prisibaraidę pusnyse susėdome pietauti Lokėnėlių piliakalnio papėdėje. Čia netrūko, nei laužo šilumos, nei karštos arbatos ir ko stipriau Labai nustebino sustirę nuo šalčio, bet labai laimingi sutikti jaunavedžiai, kurie mielai prisijungė į laužo kompaniją ir pasivaišino arbata.

 

Po pietų prasidėjo visas žygio įdomumas. Persikėlėme per Lokio upelį senu rastu ir iki sutemų bridome upelio pašlaitėmis iki “balto” tilto. Keliauti temstant snieguotomis, pažliugusiomis upelių išgraužomis ir šlaitais tikrai nebuvo labai lengva, bet tai ir buvo žygio “cinkelis”, išskirtinumas ir kai kam labai nauja patirtis. Sustojus pailsėti prie tilto negirdėjau nė vienos replikos dėl maršruto, o mačiau tik šypsenas, pasitenkinimą įveikta šia žygio dalimi. Persikelti per tiltą, tiems kas norėjo ir turėjo drąsos, pasiūlė eiti apatinėmis tilto konstrukcijomis visiškoje tamsoje pasišviečiant prožektoriais ar tiesiog mobiliuoju telefonu Aš pasirinkau pastarąjį variantą ir tikrai nenusivyliau. Dar nebuvau buvusi po šiuo tiltu, bet labai tikiuosi, kad tai ir nebus paskutinis kartas.

Grįždami dar aplankėme senąją Skarulių Šv. Onos bažnyčią. Ir tik sutemus, slidžiais ledu padengtais takeliais, parsiradome atgal prie kalėdinės Jonavos eglutės. Čia buvo greitai suorganizuotas linksmas žygio užbaigimas ir viena iš kelioninių tradicijų – šokis. Jei teko matyti, girdėti apie projektą “Where the hell is Matt” ir vieno šaunaus žmogaus, keliautojo iniciatyvą ir puoselėjamą įdėją, tai viską supras, o kas nematė/negirdėjo – siūlau bent pažiūrėti vėliausią jo nuotykių video

informacijos šaltinis ir nuotraukos: kpt. Daliaus Boguševičiaus pateikta informacija ir sekančios nuorodos:

https://www.facebook.com/#!/events/526899107328273/

http://simonyte.lt/kaledinis-zygis-jonavoje-2012/