Draugų pagarba ir atminimas pagerbiant bendražygį pulkininką leitenantą Rimantą Baltušį

Aprašymas

Autorius Aleksiejus Gaizevskis

Paskelbta: 2010 liepos 29

   Mūsų gyvenimas kaip gitaros styga, vieną dieną ji skamba ir turtina mūsų pasaulį garsais,o kitą akimirką ji nutrūksta ir jos skambesį gali atminti tik tie žmonės kurie yra girdėję jos skambėjimą...

Prieš dešimt metų pasaulį paliko pulkininkas leitenantas Rimantas Baltušis kurio atminimą susirinko pagerbti jo draugai, bendražygiai bei artimieji. Liepos 24 dieną Šv. Ignoto bažnyčioje susirinkę Rimo artiemieji bei draugai malda ir susikaupimu pagerbė Rimo Baltušio dešimtąsias mirimo metines ir po mišių aukos patraukė į kapines kur prie Rimanto ir jo tėvo Romualdo kapų bičiuliai prisiminė jo darbus, gyvenimo etapus bei buvo perskaityta Dragūniečio priesaika, priesaika kuria vadovaujantis gyveno Rimantas ir kuria vadovaujantis jis vedė žmones paskui save, o jie su pasididžiavimu ir pasitikėjimu juo sekė.

Geležinio vilko kūrimąsis praktiškai yra neįmanomas atsieti nuo Rimanto Baltušio vardo. Visiems kam teko su juo susidurti puikiai atsimena, kad tai buvo visada pasitempęs, reiklus sau ir kitiems, nenuilstantis kovotojas bei visada pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką kam jos tikrai reikėdavo. Rimas buvo ne iš tų žmonių kurie svajojo apie laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, jis neliko svajonių pasaulyje, o svajonę kartu su bendražygiais įgyvendino į realybę. Dar tais laikais kai dauguma tik šaipėsi ir abejojo apie galimybę tapti laisva ir nepriklausoma valstybe Rimantas Baltušis drąsiai ėmėsi atsakomybės ir ne tik pats tapo Nepriklausomybės gynėjų, tačiau pats ėmėsi iniciatyvos ir kaip vieną iš didžiausių jo nuopelnų, galima paminėti, kad jis savo protu, iniciatyva ir valia įkūrė Klaipėdoje dislokuotą Dragūnų batalioną, batalioną kuris buvo pasirengęs ginti Lietuvos pajūrį ir visą Lietuvą jei to būtų prireikę. Jis subūrė karius kurie net praėjus dešimčiai metų nepamiršo savo vado, Vado iš didžiosios raidės, Vado kuris paliko savo gyvenimo daleles kiekvieno žmogaus širdyje, kada nors pažinojusio jį, arba turėjusio didžiulės garbės kartu su juo tarnauti. Kiekvienas karys yra pasiruošęs žemai nulenkti savo galvą prieš tokį karį kaip Rimantas Baltušis.

Garbė ir šlovė kariui atidavusiam savo gyvenimą Tėvynės Nepriklausomybės gynybai ir sugebėjusiam ne tik ją iškovoti, bet ir užtvirtinti jos išsaugojimą palikdamas priesaiką kiekvieno kario širdyje ginti ir saugoti taip kaip darytų jis pats...klausantis pasisakymų prie Rimo kapo tapo aišku, Lietuva dar turi sūnų ir dukrų mylinčių savo Tėvynę, gebančių saugoti bendražygių atminimą, bei pasiryžusių sekti pavyzdžiu tokių žmonių kaip Rimantas Baltušis.

Mes Rimantą visada prisiminsime kaip kovos bičiulį, Lietuvos gynėją, Lietuvos kariuomenės kūrėją, šeimos tėvą, artimą žmogų ir draugą, vadą paskui kurį seki ne iš pareigos jausmo, o iš didžiulės pagarbos ir pasitikėjimo juo.

Dieve, saugok jo sielą ir suteik stiprybės bei kantrybės būti vertam sekti Rimanto pėdomis.

Nuoširdus ačiū Rūtai bei visiems organizavusiems  ir prisidėjusiems prie mūsų visų mylimo kovos bičiulio pagerbimo bei paminėjimo, svarbiausia nepamirškime, kad mūsų jėga yra vienybėje.

Dieve saugok Lietuvą ir Lietuvos kariuomenę.

nuotraukos pateiktos žemiau autoriaus.